Gatvėje

Rengdamiesi išeiti į gatvę, peržvelkite save: gal reikia pavalyti paltą, kostiumą ar skrybėlę? Ar, paėmus šepetį, nusiblizginti batus? O gal aptaškytos kojinės ar kelnės?

Pirštinės užsimaunamos namuose. Gatvėje, norėdami užrišti batų raištelius ar apsivilkti apsiaustą, pasitraukite į šalį.

Netinka ant pečių užsimesti švarką ir paltą. Negerai, jeigu matomos petnešos. Kai lauke šilta, paltą, striukę ar švarką galima neštis ant rankos.

Kad būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, gatvėje reikia laikytis eismo taisyklių. Statistika rodo, kad dauguma nelaimingų atsitikimų įvyksta dėl pėsčiųjų kaltės.

Be eismo taisyklių, reikia laikytis ir kaip kurių kitų, nerašytų taisyklių, pagrįstų elgesio ir tikslingumo normomis.

Kaip prasilenkti?

Pas mus, kaip ir daugelyje šalių, eismas vyksta dešiniąja puse. Pėstieji kiek galėdami turėtų vengti ėjimo prieš bendrą srovę. Su sutiktaisiais prasilenkiama iš dešinės. Net labai dideliuose sambūriuose negalima stumdytis ar skintis kelio alkūnėmis, bet reikia paprašyti leidimo praeiti. Pastebėję, kad kas nors skuba, pasitraukite į šalį. Užleiskite kelią ateinančiam priešais.

Ypatingas dėmesys gatvėje skiriamas invalidams, mažiems vaikams, tėvams su vaikais, pagyvenusiems žmonėms. Tačiau ir jie turi skaitytis su kitais pėsčiaisiais ir būti su jais mandagūs.

Kai kelias siauras ar blogas, taisyklių nežiūrima ir geresnioji kelio dalis užleidžiama turintiems teisę į privilegijas. Prireikus vyras nuo šaligatvio nužengia ant grindinio. Siauruose, ankštuose praėjimuose, ant laiptų, tarpduriuose reikia palaukti, kol praeis turintys pirmumo teisę. Kai prasilenkiant reikia pasisukti, į sutiktąjį atsigręžiama veidu. Jei susitikdami vienu metu žengėte į tą pačią pusę, sustokite ir leiskite sutiktajam praeiti. Tokiu atveju vienas kito atsiprašo. Netinka spraustis prasilenkiant tarp dviejų greta einančių žmonių.

Ryšulys, krepšelis ir portfelis, kad nekliūtų praeiviams, nešamas dešinėje rankoje. Vyras tada eina moteriai iš dešinės, o ji rankinuką nešasi kairiojoje rankoje. Vyras visada gali padėti moteriai ar pagyvenusiam vyriškiui nešti sunkius daiktus. Išauklėtas žmogus tai daro, nekreipdamas dėmesio ką nešti — portfelį ar pintinę su pirkiniais. Tik rankinuką visada nešasi pati moteris.

Reikia žiūrėti, kad metalinės krepšelio ar portfelio detalės neužkabintų savų ar svetimų kojinių, drabužių.

Lietsargį ar lazdą visada reikia laikyti vertikaliai, Moteris gali nešti lietsargį, pasikabinusi ant riešo. Horizontaliai nešti lietsargį ar lazdą yra pavojinga, nes į jų smaigalį gali atsitrenkti maži vaikai. Lietsargiu ir lazda nemosuojama. Išskleistą lietsargį reikia laikyti virš galvos taip, kad vanduo netekėtų ant praeivių. Kai po lietsargiu einama dviese, jį laiko vyras arba jaunesnis (jei, žinoma, jis nėra labai aukštas). Laikant lietsargį, reikia būti atidžiam ir žiūrėti, kad greta einantis nesušlaptų. Susitinkant su praeiviais, lietsargis pakeliamas arba pakreipiamas į kitą pusę. Reikia stengtis, kad šlapiu lietsargiu (ypač viešajame transporte) neliestum kitų.

Einant keliese greta, reikia atsižvelgti į šaligatvio plotį. Siauru šaligatviu greta galima eiti tik dviese, trečias seka iš paskos. Taip einant sutiktuosius praleidžia, atsitraukdamas atgal, jaunesnysis; į priekį praleidžiami pagyvenę, vaikai ir moterys.

Patogiausia šaligatvio dalis užleidžiama vyresniam arba moteriai. Vyras eina „pavojingesne“ puse, t. y. iš gatvės pusės. Kai su vyru greta eina jauna ir pagyvenusi moteris, pastaroji eina viduryje. Kai moterys vienodo amžiaus, viduryje eina vyras.

Anksčiau garbingesne vieta, einant dviese, buvo laikoma dešinioji pusė. (Šis paprotys atėjo iš viduramžių, kai vyras ginklu saugodavo save ir savo bendrakelionius. Riteris dešiniąja ranka griebdavosi prie kairiojo šono kabojusio kardo. Todėl eiti iš dešiniosios vyro pusės buvo ir tikslingiau, ir saugiau.) Mūsų laikais šios taisyklės reikia laikytis tik tada, kai šitai netrukdo kitiems ir tam yra vietos. Pedantiškas elgesio taisyklių laikymasis iš šalies kartais atrodo juokingai. Vaikštinėdami pirmyn ir atgal, žiūrėkite, kad neatsisuktumėte nugara į savo bendrą. Vyras neturi eiti pirma moters. Tai leistina tik blogame ar pavojingame kelyje, kai vyras turi skintis kelią.

Slidžioje vietoje jaunesnis gali pasiūlyti pagyvenusiam žmogui savo ranką arba lengvai prilaikyti jį už alkūnės; taip elgiasi ir vyras, eidamas su moterimi. Kur mažiau žmonių, pavyzdžiui parke, moteris gali remtis į, vyro ranką.

Susitikimas ir kreipimasis gatvėje.

Jei paskyrėte pasimatymą gatvėje, reikia ateiti, ypač blogu oru, minutės tikslumu. Į darbą, susirinkimą, paskaitą, teatrą, koncertą, pasimatymą ir t. t. ateinama tiksliai laiku. Ši tikslumo taisyklė galioja visiems — ir moterims, ir vyrams. Tik blogai išauklėtas žmogus gali versti savęs laukti, ypač vyresnį už save arba moterį. Jei vis dėlto prireiktų laukti gatvėje, geriau pavaikštinėti pirmyn ir atgal, negu stovėti vienoje vietoje.

Susitikę pažįstamą ir kalbėdamiesi su juo, nestovėkite viduryje šaligatvio, bet pasitraukite į šalį, prie namo sienos, kad mažiau trukdytumėte kitiems. Susitikę už save vyresnį arba moterį, jų nestabdykite, o paprašykite leidimo palydėti. Nemandagu sulaikyti mažai pažįstamus žmones ar bičiulį, kuris eina ne vienas. Tai galima daryti tik kraštutiniu atveju, iš anksto atsiprašius. Kai vaikinas nori pasikalbėti su mergina, pasisveikinęs gali stabtelėti, taip išreikšdamas savo ketinimą. Negalima stabdyti net geriausio pažįstamo, kai jis skuba. Antra vertus, negalima užgauti jus sustabdžiusio žmogaus, ypač kai jis vyresnis. Tokiu atveju reikia atsiprašyti ir paaiškinti, jog skubate. Jeigu jūs, eidamas su kitu žmogumi, susitinkate pažįstamą ir norite su juo pasikeisti keliomis frazėmis, nepamirškite atsiprašyti savo bendrakelionio. Jis savo ruožtu, pasisveikinęs kartu su jumis, eina toliau arba laukia truputį atokiau. Vyrui netinka palikti vienos moters. Norėdamas sustoti ir pasikalbėti su pažįstamu, jis turi pristatyti jį savo draugei.

Nežinomoje vietoje, kai reikia sužinoti kelią, rasti ieškomą įstaigą ir t. t., dažnai tenka kreiptis į praeivius. Išauklėtas žmogus, trukdydamas kitus, niekada nepamirš pasakyti „atsiprašau", „atleiskite", „prašom" ir t. t. Gavęs atsakymą, jis būtinai padėkos, o iš jam padėjusio išgirs „prašom", „nėra už ką". Kai analogišką klausimą gaunate jūs, žinoma, nemandagu tylomis praeiti pro šalį arba atžariai atšauti: „Iš kur aš galiu žinoti?" Jeigu iš tikrųjų negalite būti naudingas, žmogui, kuris į jus kreipiasi, mandagiai atsakykite: „Gaila, bet aš nežinau" arba „Gaila, bet niekuo negaliu jums padėti".

Gatvėje visi žmonės, ypač jauni, turi teikti visokeriopą pagalbą invalidams, seneliams, vaikams — padėti pereiti gatvę, įlipti ir išlipti iš autobuso, troleibuso ir t. t.

Nemandagu nepagarbiai apžiūrinėti praeivius, juoktis iš jų išvaizdos.

Visada negražiai atrodo smalsumas. Nekultūringa brautis pro žmonių minią, kad pamatytum, ką jie apžiūrinėja parduotuvės vitrinoje.

Veidrodžiai vitrinoje yra ne tam, kad prieš juos gražintumėtės.

Gatvėje nedainuojama, nešvilpaujama; nedera garsiai kalbėtis, juoktis, ginčytis, garsiai šaukti šunį. Šeimininkas turi žiūrėti, kad šuo netrikdytų gatvėje praeivių.

Gatvėje nevalgoma. Jei dėl kokių nors priežasčių negalite užeiti į valgyklą ar kavinę, pasukite į nuošalią skvero ar parko alėją. Gatvėje rūkyti galima tik nuošalioje vietoje, stovint arba sėdint ant suoliuko.

Popierius, panaudoti transporto bilietai, nuorūkos, degtukai ir kitos šiukšlės metamos į šiukšlių dėžes.

Gražintis, tvarkytis savo išvaizdą galima tik atokioje vietoje.

1382 žodžiai (Skaitysite 8 min.)
  10 - 10 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras