Kas yra kalbos kultūra?

Labai greitą kalbą sunku sekti, o pernelyg lėta verčia klausytoją nekantrauti. Kiekvienas tariamas žodis, skiemuo ir garsas turi skambėti aiškiai. Negražus ir neslepiamai manieringas bei pamaiviškas yra toks pokalbis, kai, pavyzdžiui, stengiamasi „užsienietiškai“ tęsti balsius, pro nosį tarti žodžius ir t. t.

Uoliomis pratybomis galima pataisyti visus kalbos defektus, nesusijusius su organiniais trūkumais (o kartais net ir tokius).

Pašnekovą erzina nuolat vartojami parazitiniai žodžiai „supranti", „reiškia", „vadinasi" ir t. t., jau nekabant apie nepadorius žodžius. Nemandagu savo požiūrį reikšti žodeliais „aha", „uhu", „hm", „oho" ir t. t.

Kalbą luošina ir marguliuojantys „modernūs" naujadarai, kai vietoj „neišlaikyti egzamino" pasakoma „susimauti", vietoj „nesirūpinti"—„nesukti sau plaučių" ir pan. Kas myli savo gimtąją kalbą, jos nedarko.

Užsienio kalbų žodžius galima vartoti tik tada, kai žinai tikrą jų reikšmę ir tarimą.

Iš kito kalbos klaidų nesijuokiama.

 

198 žodžiai (Skaitysite 1 min.)
  10 - 16 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras