Kuo užimti kūdikį kai jis nemiega

Kuo užimti kūdikį kai jis nemiega

Santūrus draugiškumas turi būti svarbiausias Jūsų santykių su kūdikiu bruožas. Kai jį maitinate, rengiate, maudote, kalbate su juo, pervystote jį, laikote ant rankų ar tiesiog esate su juo viename kambaryje, jis vis labiau suvokia, kad esate vienas kitam be galo brangūs. Glamonėdamos ir apkabindamos jį, parodote jam, jog jis geriausias mažylis pasaulyje, jūs padarote jį laimingą. Glamonėjimas tiek pat svarbus emociniam kūdikio vystymuisi, kiek pienas — fiziniam. Gal todėl mes, suaugusieji, visada stengiamės suteikti kūdikiui malonumą, instinktyviai pradėdami beždžioniauti, linkčioti galva ir kt. Taip elgiasi net solidūs ir nekalbūs žmonės. Didžiausia tėvų nepatyrimo klaida — per rimtas požiūris į savo pareigas, kuris trukdo pajusti motinystės laimę. Tada ir motina, ir kūdikis netenka daug džiaugsmo.

Žinoma, aš nemanau, jog jūs visą laiką turite plepėti su kūdikiu, kai jis nemiega, arba nuolatos jį šokdinti ir juokinti. Nuo to jis tik nuvargs ir galiausiai pradės varžytis arba išpaiks. Ir kūdikiui, ir motinai svarbiau meilus draugiškumas. Jis jaučiamas jūsų rankų šilumoje, mylinčioje geraširdiškoje veido išraiškoje, švelnioje jūsų balso intonacijoje.

Elgtis draugiškai, bet nepaikinti. Aišku, pabudusiam kūdikiui gera būti šalia motinos (brolių ir seserų, jeigu jų yra), kad galėtų ją matyti, čiauškėti su ja, girdėti jos balsą. Tačiau neprotinga visą laiką nešioti kūdikį ant rankų arba linksminti jį, visai nuo jo neatsitraukiant. Kūdikiui labai malonu ir net naudinga, kad motina yra šalia jo, bet vis dėlto jis turi išmokti užsiiminėti pats. Kai kurios motinos taip dievina savo pirmagimį, jog nepaleidžia iš rankų, žaidžia su juo visą laiką, kol jis nemiega. Kūdikis gali priprasti prie nuolatinio dėmesio ir palaipsniui darysis vis reiklesnis.

Žaislai. Juo kūdikis vyresnis, juo ilgesni jo nemiegojimo periodai, ypač antrąją dienos pusę. Kai nemiega, jis ieško kokios nors draugijos ir nori kuo nors užsiimti. Dviejų, trijų ir keturių mėnesių vaikai mėgsta žiūrėti į ryškius judančius daiktus. Išvežti į lauką, jie džiaugsmingai stebi, kaip juda lapai, kaip juose žaidžia šviesa ir šešėliai. Namuose jie tyrinėja savo rankeles, apmušalų piešinį. Galite pakabinti ryškių plastmasinių žaislų ant virvelės skersai lovos. Pakabinkite pakankamai aukštai (o ne prie pat vaiko nosies), bet taip, kad jis galėtų juos paimti, kai pradės siekti daiktų. Galite patys iš kartono padaryti vėjo malūnėlių, apklijuotų spalvotu popieriumi, kurie sukasi nuo mažiausio vėjelio. Prikabinkite juos prie lubų ar prie šviestuvo, kad kūdikis negalėtų pasiekti, nes žaidimui jie pernelyg trapūs ir netinka kramtyti. Taip pat galima pakabinti namų apyvokos Teikmenų: šaukštų, plastmasinių puodukų ir kt. Atsiminkite, jog viskas galų gale patenka į kūdikio burną. Maždaug 6 mėnesiu kūdikiui didžiausias džiaugsmas bus griebti, laikyti ir kišti į burną visokius daiktus: barškučius, lėles, žaislinius gyvuliukus, namų apyvokos reikmenis. Neleiskite kūdikiui imti į burną ir kramtyti daiktų, nudažytų dažais, į kurių sudėtį įeina švino. Neleiskite žaisti su celiulioidiniais žaislais, kad neatkąstų mažų aštrių gabaliukų. Neduokite kūdikiui karolių ir kitų smulkių daiktų, kad jų neprarytų ar nuo jų neužspringtų. Iš guminių žaislų išimkite metalinius švilpukus.

Antroje dienos pusėje, kai kūdikiui nusibosta gulėti lovelėje, perkelkite jį į maniežą, pastatytą netoli savęs. Jeigu apskritai manote naudotis maniežu, pradėkite prie jo pratinti kūdikį nuo 3—4 mėnesių, kol jis dar neišmoko sėdėti bei šliaužioti ir nepajuto laisvės žavesio. Priešingu atveju kūdikiui maniežas bus lygu narvas. Kai išmoks sėdėti ir šliaužioti, jis smagiai leis laiką, slinkdamas nuo vieno daikto prie kito. Kai kūdikiui nusibos būti manieže, pasodinkite jį prie stalelio arba į supamąją kėdutę. O kai jam ir ten nusibos, paleiskite ant grindų. Šitai jam ir naudinga, ir malonu.

Maniežas. Visai nebūtina turėti maniežą. Kai kurie psichologai ir gydytojai nepritaria tai idėjai. Jie mano, kad manieže kūdikis neturi galimybės tirti aplinkinio pasaulio ir negali išsiugdyti savarankiškumo. Tai, aišku, neįrodyta. Maniežas — labai praktiškas ir naudingas daiktas, ypač užsiėmusiai motinai. Kadangi jį galima pastatyti virtuvėje ar kambaryje, kur dirba motina, tai kūdikis gali būti su žmonėmis ir matyti viską, kas vyksta aplinkui. Vėliau kūdikis pasidarys pramogą, išmesdamas iš maniežo žaislus ir gaudamas juos atgal. Kai pradės stotis, jis galės kabintis už jo turėklų, ir tuo pat metu turės po kojomis tvirtą pagrindą. Esant geram orui, maniežą pastatykite verandoje, balkone arba kieme; iš čia kūdikis galės stebėti viską, kas dedasi aplinkui.

Supamoji kėdutė. Ji gali praversti, kai kūdikis išmoksta tiesiai sėdėti, ir tinka, kol jis mokosi vaikščioti. Jeigu kėdutės pagrindas nepakankamai ilgas, kūdikis, smarkiai įsisupęs, gali persiversti. Tėvas tai gali pataisyti, pailginęs sūpynės pavažas arba sumažinęs supimosi amplitudę.

Nelaikykite per ilgai kūdikio supamojoje kėdutėje. Jam reikia laiko pašliaužioti ir pasimokyti stovėti.

  10 - 7 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras