Du milžinai

Labai seniai tai buvo, kai Kuršių pamaryje gyveno du milžinai. Sykį abu kapojo medžius — vienas ant Ventės rago, o antrasis — ant Liekų rago. Ventininkui išslydo kirvis iš rankos ir nulėkė toli į vandenį. Nežinodamas ką daryti, jis, abi rankas prie burnos prisidėjęs, šaukė savo kaimynui: — Prieteliau, aš savo kirvį nuskandinau. Ar nepaskolintum man savąjį?!

Liekininkas, kirvį prie koto nutvėręs, sušuko:

— Padabok!

Ir jį ventininkui nudrėbė. Kai šis savo darbą atliko, vėl kirvį ant Liekų rago atsmogė. Tuodu ragu nuo viens kito turi šaunų atstumą!

 

Kitą kartą milžinai, trobas statydamiesi, pusryčių ar pietų eidami, savo kirvius ant debesų pasikabindavę.

Gulėjo, sako, vieną sykį milžinas, aukštielninkas išsitiesęs per visą didelę kalvą: galva vienoj kalvos pusėj, o kojos — kitoj pusėj kabojo. Atbėgo vilkas ir ėmė jam kojas graužti. Tas milžinas sako savo draugui:

— Ogi kas čia dabar, ar kokia blusa mano kojas kanda?

Draugas pažiūrėjo ir sako:

— Kažkoks vabaliukas kojas laižo.

 

200 žodžiai (Skaitysite 1 min.)
Padavimai
  10 - 14 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras


MENIU