Kastantas muzikantas

Kai pavasaris atūžia, Puošdamas žaliai giružę, Nematysite Kastanto,— Jis kur nors ant upės kranto, Jis pievutėj ar miškely Tramdo ežį ar kiškelį.

Čyru vyru — Vyturiukas Apie saulę Pirmas sukas.

Bei — vyt vyt — Plepi kregždutė Dar pirmesnė Nori būti.

Čar čar čar — Muses varnėnas Sau medžioja Kaip indėnas.

Gu ga ga ga— Per šilojus Joja gandras Kaip kaubojus.

Čik čirik cik — Raudongalvis Dagiliukas Pramuštgalvis.

Plak paplak, Kinkyk, Jurgutil — Rūpinas sėja Lakštutė.

Kur kur kur — Akis varlė Išpučia tarsi Lėlė.

Ir Kastantas čia kas dieną

Pas varnėną — Tą indėną.

O kas antrą Jis pas gandrą,

Pas šilojų Tą kaubojų.

O kas trečią Pas dagilį.

Paukščiai savo svečią myli.

Pievoj linksma ir smagu. Kiek čia kosminių draugų!

Klausia paukštį:

—    Ei sparnuoti, Kur išmokai

Tu dainuoti? —

Ir dagilis Jam atsako:

—    Mokytis, Kastantai, teko.—

Klausia kitą:

—     Ei sparnuoti, Kur išmokai

Tu smuikuoti? —

Ir varnėnas Jam atsako:

—     Mokytis, Kastantai, teko.—

Klausia trečią: —- Ei sparnuoti, Kur išmokai Diriguoti? —

Dirigentas Gandras sako:

—     Mokytis, Kastantai, teko.—

—     Kur tau! Kur tau! — Kaip lėlė

Išpučia akis varlė.

O gegutė tuo laiku Net pasijuokė:

—     Ku kū! —

Žiūri paukščiai Į Kastantą: Gaila vyro — Nesupranta.

Mato, galvą Jis nuleidžia, Nebelaksto, Nebežaidžia.

Mato, jis Sparnų neturi — Nepriims Į paukščių būrj.

Saulė rieda, Skamba oras — Ūžia, gieda Paukščių choras.

Jis ant kelmo atsisėda. Ašaros kaip pupos rieda.

Strykt pastryk žalia varlytė.

—     Kas čia,— klausia,— Ėmė lyti? —

Papt lašiukas. Papt lašelis. Ak, mažiukas, Ak, vargšelis!

Kur čia, Kur čia, Kur matyta Verkti tokį Gražų rytą!

—    Ko verki dabar, brolyti? - Klausia nuoširdi varlytė.

—    Noriu groti ir dainuoti Kaip tie paukščiai —

Tie sparnuoti.

—    Ko tu, vyre, nusiminęs? Gal pradėtum nuo birbynės?

—    Nuo birbynės?

—    Nuo dūdelės.

—    Nuo medinės?

—    Nuo vytelės.

—    Nuo dūdelės Aš pradėsiu.

—     Nemokėsi — Aš padėsiu.

Kur geresnį,— pasigyrė,— Mokytoją rasi, vyre?

Man pavydi čia visi. Do-re-m i -f a -s o I -I a-si...—

Ir apsidžiaugė Kastantas: Bus Kastantas muzikantas.

čia smuikuoja Neblogai Miško paukščiai Ir žiogai.

Bet ateina konkurentas, Taip, žalios varlės studentas.

Jo birbynė — Jo dūda — Paskutinė Jo mada.

Pasiruoškite Gražiai šokti, kiškiai Ir ežiai.

Kai užtraukė,

Kai užgrojo,

Ėjo kiškiai klumpakojo.

Lapė snapė Gaidį kepė.

Metus darbą, ji nukūrė į linksmų šokėjų būrį.

Šoko kiškis ir laputė. O Kastantas dūdą pūtė.

Į pakrūmę susirinko Visas pulkas giesmininkų.

Susirinko, pačiulbėjo, Pažiūrėjo šių šokėjų.

Ir pasiūlė mažą bamblį Tuoj priimti į ansamblį.

O už tai, kad šauniai Jam grojo, sparnus padovanojo.

Ir patenkinta varlė Nusišypso kaip lėlė.

Kas triukšmauja Po langais Su birbynėm Ir lankais?

Ar varnėnai, Ar indėnai, Ar kaubojai Ilgakojai?

Ką tas didelis Būrys Susirinkęs Čia darys?

Maudys gaidį Raudonveidį? Gaudys katę Kaip gyvatę?

Nieko nieko Panašaus — Nieko nieko Nenušaus.

Ir negaudys, Ir nemaudys, Dainą griaudės Kiemo liaudis.

Te sau šoka Ilgakojai Kaip gandrai Maži kaubojai.

Iškukuos, Išringuos, O Kastantas Diriguos.

Te sau gieda Kaip varnėnai šie plunksnėtieji Indėnai.

Net gaidys — Kakariekū! — Apsidžiaugia Po kraigu.

Pasiklausime Kastantą, Kur jis tempia storą lentą?

Neša lentą pas kaimyną — Seną stalių Papartyną.

Pas kaimyną, gerą stalių, Daug pjūklelių ir kaltelių.

 

Kaltų, Didelių, Mažų, Klijaus, Lako Ir dažų.

Nenusimena Kastantas, Kad per storos medžio lentos.

Čekšt kirviu kartelį, kitą — Ir lentelė nutašyta.

Susirado ir drožtuvą. Drožia lygiai, neužkliūva.

Griebė pjūklą — džyru džyru - Baltos pjuvenos pabiro.

Muša, Kala — Tu ku, Tu ku, ieško jau Klijų

Puoduko.

Sutepa klijais, suleidžia. Varžtai stiprūs — Nepaleidžia.

Padžiovina dieną kitą — Turi smuiką padarytą.

Ištepa Rusvu Laku. Smuikas

Baigtas, ir puiku!

Stinga ilgo, Gero stryko, Ir, be abejo, Dar stygų.

Rado rykštę, Ploną, ilgą, > Ištepė laku — Net žvilga.

Tempia Keturias Stygas, Ima

Smuiką į rankas. Ir užgroja:

— Džyru džyru. Džyru džyru,

duok pipirų... —

Džyru džyru — visą dieną Mūsų vyras dainą vieną.

Džyru — dieną, antrą, trečią Dainą vieną, vis tą pačią.

Klausia strazdą:

—      Ėi sparnuoti, Kur išmokai

Tu smuikuoti? —

Ir strazdelis Jam atsako:

—      Mokytis, Vyruti, teko.—*

Žiūri strazdas | Kastantą, Mato, vyras Nesupranta.

Eina vyras Per pievelę. Panarino Jis galvelę.

Eina vyras, Blogas ūpas.

Byra ašaros Kaip pupos.

Strykt pastrykt Žalia varlytė:

—      Ėmė lyti!

—      Ėmė lyti!

—      Kur? Kur lyja? Kur? Kur? — Klausia

Jos varliukai Nesiprausę.

—      Ko verki? Ko blaškais? Kur keliauji Miškais?

—      Strazdas Begėdis, Musių Prisiėdęs, Jis man Nesako, Kur jam Teko Mokslus Eiti,

Gal pas Gaidį?

—      Tu šiandieną,— varlės kurkia. Prarijai tikriausiai žiurkę.

—      Strazdo tu nesupratai: Mokė jį seni strazdai.

Tu turi neblogą tėtį. Jis galėtų tau padėti.

—      Jis tikriausiai žino šitą Pastatą, kur parašyta: MUZIKOS MOKYKLA.

—      Tėtis žino! Kaip nežino! —

Ir parbėgo iš beržyno.

—      Vesk mane mokyklon, tėti, Kur strazdukai suole sėdi.

Tėtis atvedė Kastantą, Buvusį varlės studentą,

J mokyklą, kur barzdoti Mokytojai moko groti,

Moko groti Iš gaidų Moko groti Be klaidų.

Groja čia Visi, visi: Do-Re-Mi-Fa-Sol-La-Si...

Paukščiams rudenį sumigus, Suokia plonos smuiko stygos,

Nes į smuiką įsikėlė Paukščiai kaip į inkilėlį.

Pilnas smuikas prisirinko Jo ansamblio giesmininkų.

Stygą perbraukia berniukas — Sučirena vyturiukas.

—       Vyt vyt vyt,— prie vaiko veido Ir kregždės balselis skraido.

—     Plak paplak, kinkyk, Jurguti! — Suokia stygose lakštutė.

—     Cik čirik,— styga čirena, Zylė jo smuike gyvena.

Jis smuike paslėpęs turi Giesmininkų visą būrį.

Kai stryku per stygą braukia, Viso miško paukščiai šaukia.

Ir dabar varlės studentas Tikras paukščių muzikantas.

1275 žodžiai (Skaitysite 7 min.)
E. Mieželaitis
Pasakėčios
  10 - 16 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras


MENIU