Bajorystės popierius

Vilkas visiems žvėrims gyrėsi, kad jis kilęs iš bajorų ir kiti žvėrys jam nelygūs. Tik visa bėda, kad belakstydamas po mišką neturėjo kur palikti bajorystės dokumentų. Tada sugalvojo juos paduoti šuniui, kad pasaugotų:

- Žiūrėk, kad jie niekur nedingtų, nes bus tau blogai, - pasakė.

Bet šuo irgi neturėjo kada saugoti vilko bajorystės popierių. Todėl nunešė juos katei, bet šiai mažai rūpėjo vilkas ir jo poniškumas. Ji padėjo dokumentus ant krosnies ir juos visai pamiršo. Tie popieriai buvo taukuoti ir greitai juos aptiko pelės. Aptiko ir į skutelius sugraužė.

Bet kažkuriuo laiku vilkui prireikė savo bajorystės dokumentų. Tuojau atėjo pas šunį ir liepė juos grąžinti. Šuo nubėgo pas katę ir pareikalavo popierių. Tada katė užšoko ant krosnies. O varge! Tuo metu pelės baigė graužti paskutinius skutelius.

Labai supyko vilkas ant šuns, šuo - ant katės, o katė - ant pelių. Dar ir šiandien jie visi nesutaria. Katė davė sau žodį, kur tik sutiksianti pelę, tuojau suės. O šuo vis laiko pyktį ant katės: kai tik pamato katę, tuojau nori pagauti. Taip ir laksto jie vienas paskui kitą dėl tų vilko popierių.

228 žodžiai (Skaitysite 1 min.)
  10 - 25 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras


MENIU