Broliuko ieškotojos

Buvo dvi seserys ir mažutis broliukas. Kartą berniukas žaidė palangėje aukso obuoliuku. Buvo pavasaris. Skrido žąsys ir gulbės ir pasiėmė broliuką. Ir nusinešė pamarėn, kur buvo žąsų ir gulbių bobutė.

Seserys pažiūrėjo — broliuko jau nėra. Apsirengė vyresnioji sesuo ir eina ieškoti broliuko. Eina, eina, rado obelį — visa apaugusi obuoliais. — Merga,— prašo obelis,— pakratyk mane!

 

Merga atsakė:

—      Neturiu laiko,— ir nuėjo. Eina, eina, rado duonkepę — pilna

priaugusi tešlos. Ir sako:

—      Merga, merga, pakepk mane! Man lengviau bus ir pati pavalgysi.

Merga sako:

—      Neturiu laiko,— ir nuėjo. Ir vėl rado karvę pritvinkusią. Sako

karvė:

—      Palaidyk mane, tai ir man bus lengviau, ir tu pavalgysi.

Ana ir vėl nuėjo. Eina, eina, rado šunį — guli, serga. Paprašė:

—  Merga, apversk mane ant kito šono Merga sako:

—      Nėra kada,— ir nuėjo. Eina, eina, rado pirkelę. Broliukas žaidžia pamarėj žvyru. Įėjo į pirkelę.

Boba sako:

—      Jau gal broliuko ateini? Neduosim! Na, bent paieškosi man galvą. Ieškojo, ieškojo — boba ir užmigo. Tada ana paėmė broliuką ir nešasi.

Jau arti namų. Tik boba prabudo — berniuko nėra. Ir pradėjo šaukti:

—      Žąsys, gulbės, iš manęs sesė brolį nusinešė!

Žąsys, gulbės iš pamario — vytis! Pasivijo mergą ir atėmė berniuką. Tada apsirengė jaunesnioji sesuo ir išėjo ieškoti broliuko. Eina, eina, rado obelį — apaugusi obuoliais. Ir sako:

—      Merga, pakratyk mane: mane palengvinsi ir pati pavalgysi.

Merga paėmė pakratė obelį, net šakos pasikėlė, pasiėmė obuolį ir eina valgydama. Rado duonkepę — pilną tešlos. Ir sako:

—      Pakepk mane! Mane palengvinsi ir pati pavalgysi.

Merga paėmė duoną pakepė. Iškepė, pasiėmė kukeliūtę ir eina valgydama. Priėjo karvę — pritvinkusi stovi. Paprašė mergą, kad palaidytų. Merga palaidė karvę, pagėrė pieno ir eina. Priėjo šunį. Guli šuva ir serga. Paprašė mergą:

—      Apversk tu mane ant kito šono.

Apvertė ant kito šono ir eina. Priėjo pirkelę. Įėjo į pirkelę — sėdi boba, o broliukas žaidžia smėliu. Boba ir sako: — Gal broliuko atėjai? Paieškok man galvą.

Merga ieškojo, ieškojo, ir užmigo boba. Tada sesuo pasiėmė broliuką ir nešasi. Tik boba prabudusi pradėjo šaukti:

— Žąsys, gulbės, iš manęs sesė brolį nusinešė!

Žąsys — vytis! Jau netoli šuo. Žąsys, gulbės pasivijusios imt iš jos broliuką, šuva — jas draskyt, karvė — ragais badyt, duona — tešla krėst, obelis— šakomis badyt! Ir nubaidė žąsis ir gulbes. Parsinešė namo broliuką ir laimingai gyveno.

547 žodžiai (Skaitysite 3 min.)
  10 - 23 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras


MENIU