Gintarėlis

Mudu su Arvydu ėjome jūros krantu. Bangos vis liejosi ant smėlio ir taškė mums kojas. Jų viršūnės buvo baltos kaip sniego pusnys. O jūra atrodė labai didelė — be galo, be krašto. Ji ūžė ir šniokštė.

Kai viena tokia putota banga vėl užliejo krantą ir jau ketino grįžti atgal, aš pastebėjau ant smėlio mažą geltoną akmenuką. Arvydas buvo bepraeinąs pro šalį bet aš akmenuką pakėliau. Tai buvo geltonas, skaidrus gintarėlis. Arvydas prisikišo jį prie akių ir sušuko:

—     Tėti, žiūrėk! Ten gintarėlyje šviečia saulutė ir plauko balti debesėliai!..

Aš pažvelgiau į skaidrų, pilną šviesos gintarėlį. Jo viduje buvo balkšvų dėmių, kurios iš tiesų atrodė kaip debesėliai. Aš sukūriau tokią pasakaitę.

—    Saulutės vaikai — šviesūs, šilti spindulėliai — kasdien bėga į žemę. Jie šildo ją, augina medžius, gėles, žolę. Kartą vienas spindulėlis sugalvojo atsiskirti nuo draugų. Jis buvo linksmas, išdykęs. Tikras šelmis. Panėrė spindulėlis į jūros dugną ir įlindo į gintaro gabalėlį. Gintarėlis pasidarė šviesus, permatomas, ir jūros dugnas prašvito. Bet pagaliau spindulėliui nusibodo lindėti gintare. Ir jis panoro grįžti pas draugus. Tačiau jūra kad užpyks, kad sugriaudės: „Ne, aš tavęs neleisiu į viršų. Mano gelmėse amžina tamsa. Joks spindulys dugno nepasiekia. Tik tu taip giliai panėrei ir pradžiuginai mane. Ir todėl aš tavęs nebepaleisiu!" Taip ir liko spindulėlis gyventi jūros dugne, gintaro gabalėlyje.

Arvydui pagailo spindulėlio:

—     Tai mes išleiskime jį į laisvę!

—     O ne,— atsakiau aš.— Jam gintarėlyje visai gera gyventi. O žmonės gintarą labai myli. Kiekvienas, kas atvažiuoja prie Baltijos jūros, ieško gintarėlių. O kai ateina ruduo ir žiema, lyja ir siaučia pūgos, mažas gintarėlis primena skaisčią vasarą, linksmą saulutę, mėlyną dangų... Pas mus atvažiuoja žmonių iš tolimų kraštų. Jie atminimui išsiveža po gintarėlį. Tas gintarėlis spindi jų namuose ir primena jiems mūsų žemę. Todėl mūsų mylimą Lietuvą visi vadina gintaro šalimi.

Gintarėlį mudu su Arvydu parsivežėme namo ir pasidėjome ant stalo. Ir šviečia mažas linksmas spindulėlis mūsų bute.

452 žodžiai (Skaitysite 3 min.)
R. Kašauskas
  10 - 30 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras


MENIU