Kaip pupos dygsta

Stasiuko tėvas pasėjo pupų. Stasiukui parūpo, kaip pupos dygsta. Kelintą dieną jis nuėjo į lauką ir ėmė kapstyti žemę. Iškapstė jau papurusią pupą. Iš pupos išlindus lyg kokia uodegėlė. Stasiukas manė — tai diegas, tik stebėjosi, kad visai nematyti lapelių. Pažiūrėjo, kas yra sėklos viduryje. Gi tenai, viduryje, iš kur ta uodegėlė išlindus, tūno susiglaudę du gelsvi lapeliai.

Kelias dienas palaukę, vėl išsikapstė pupą. Žiūri — uodegėlė jau išsišakojusi, kaip tikroji šaknis, žemėmis aplipusi, o pupos viduryje du daug didesni lapeliai, beveik per visą pupą išsiplėtę. Pupa pati iš žemės belendanti, besirengianti skilti.

Po dviejų savaičių dirvoje stovėjo gražūs žali augalėliai, viršuj du raukšlėtu lapeliu, po jais pažaliavusios, suplonėjusios pupos skiltelės.

Stasiukas, ką matęs, pasipasakojo mokytojui. Mokytojas pagyrė Stasiuką, tik pasakė, kad būtų galėjęs tą pat lengviau patirti. Galima, esą, padiegti pupų drėgnose medžių pjuvenose. Pjuvenose pupos taip pat dygstančios, tik lengviau iš jų iškasti, lengviau viskas matyti.

Stasiukas pamokymą į galvą įsidėjo. Pjuvenų gavęs, mėgino juose žirnius ir kitas sėklas daiginti, tyrinėti, kaip koks javas dygsta.

  10 - 7 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras


MENIU