Lietuviškos pasakos

Gyveno sau toks vyras. Sykį jis nuėjo į girią malkų pasikirsti, žiūri, kad ateina meška. Tos meškos išsigandęs, įlindo jis į krūmą, o meška atėjo prie to krūmo ir atsigulė. Tame krūme būdamas, jis užmigo, o kai pabudo, žiūri — ta meška pavirtusi gražia mergina. Jis tą...

Kačiukas Murziukas buvo didelis padauža. Dar mažas būdamas, gaudydavo motinos uodegos galą. Arba, būdavo, savo uodegą vaiko: sukasi vietoje ir vejasi savo uodegą, o ta iš po jo nasrų bėga ir bėga.

Kartą pagavęs kamuolį tol žaidė, kol ligi pusės išvyniojo, o pats taip siūlais...

Rengėsi bulves sodinti. Vaikams davė atrinkti, kurios sveikesnės.

Mama įsakė:

— Labiausiai žiūrėkit, vaikai, kad bulvių akelės būtų sveikos: iš akelių bulvės dygsta.

Vaikai sumanė ir patys bulvių pasisodinti, išsiauginti. Darže buvo kaip tik atliekama lysvė. Mama sutiko. Vaikai...

Stasiuko tėvas pasėjo pupų. Stasiukui parūpo, kaip pupos dygsta. Kelintą dieną jis nuėjo į lauką ir ėmė kapstyti žemę. Iškapstė jau papurusią pupą. Iš pupos išlindus lyg kokia uodegėlė. Stasiukas manė — tai diegas, tik stebėjosi, kad visai nematyti lapelių. Pažiūrėjo, kas...

Buvo kitąsyk toks ūkininkas. Pats jis valgydavo gerai, o berną ir kitus šeimynykščius skriausdavo. Būdavo, šeimininkė išvirs sausą žirnienę košę, prispirgins spirgų, supils į vieną kraštą dubens, atneš ant stalo ir pastato dubenį taip, kad šeimininko pusėj visi spirgai su...

Buvo vienas karalius ir turėjo dvi dukteris. Kartą abi dukterys išėjo į sodą pasivaikščioti, tik staiga pakilo viesulas ir jas nunešė. Karalius išsiuntinėjo tarnus po visą pasaulį ieškoti dukterų, bet niekur jų nerado.

Vienas tarnas, bevaikščiodamas po pasaulį, apsinakvojo pas...

Gyveno du broliai: vienas baisiai turtingas, antras visai suvargęs. Kartą vaikščioja tas varguolis apie savo javus, žiūri, kad jo varpos nuskabinėtos. Naktį eina jis sergėti, kas jam varpas skabinėja. Atėjo tokia daili merga iš girios, ima, skina jo varpas ir meta į to turtingojo...

Pavasaris. Miškelyje darbymetė: paukšteliai lizdus sukasi, kaip kurs įmano. Tik gegutei niekas nerūpi: čia kukuoja, čia juokiasi, kvatoja, į kitus paukščius žiūrėdama.

— Ko, gegele, dykauji, ar vaikučių neperėsi? — klausia varnėnas.

— Turiu laiko, turiu laiko, pažiūrėsiu, —...

Gyveno tėvas ir duktė Elenytė. Motina buvo jau seniai mirus. Po kiek laiko numirė ir tėvas. Mirdamas liepė Elenytei tris naktis budėti prie jo kapo.

Pirmą naktį nuėjo Elenytė ant tėvo kapo ir graudžiai verkė. Iš kapo išėjo tėvas ir davė jai rūko maišelį, žvaigždės rūbus,...

Buvo toks žmogus ir turėjo vienturtę dukterį. Sykį iš kažin kur atjojo trys jaunikiai

ir sako jam:

—      Kai mes kitąsyk čionai atjosim, tai kad turėtum visiems trims po dukterį, o jei neturėsi, mes tau galą padarysim.

Susirūpino žmogelis: kur jis gaus dar dvi dukteris? Važiuoja...

Vienas bernas tarnavo pas žmogų visus metus už dvylekį. Pasibaigus metams, atsiėmė dvylekį, nunešęs įmetė į šulinį: tas dvylekis nuskendo. Atsidūsėjęs bernas sako:

—      Dar negerai tarnavau — nuskendo.

Kitus metus vėl tarnavo už dvylekį, o kai pasibaigė metai, jis tą...

Vieno karaliaus sūnus užsimanė vesti. Važinėjo po visas žemes, bet niekur nerado sau gražios merginos. Sykį užėjo į smuklę ir įsižiūrėjo smuklininko augintinę. Karaliūnui ji labai patiko, o ta nė žiūrėt į jį nenori. Mato karaliūnas, kad su juo nešneka, siunčia savo...

Juozukui pagaliau pavyko pagaut dagilėlis. Seniai buvo prinarstęs dagiuose kilpų; bet ar paukščiai buvo tokie atsargūs, ar kilpos nevykusiai buvo užtaisytos, tik dagilėliai atlėkdavo, nutūpdavo, palesdavo ir nulėkdavo sau.

Kai paukščių būrys pakildavo iš dagių, Juozukas tuojau...

Vieną gegužės mėnesio dieną audra užklupo ant medžio vamėnuką. Paukščiukas dar nemokėjo lėkti, vėjas nubloškė jį nuo šakos, lietus prie žemės priplakė.

Vaikai rado jį po medžiu vos gyvą, parsinešė namo.

Zigmuko mokytoja apsiėmė vamėnuką atgaivinti ir užauginti.

Po...

Buvo toks bernas, vardu Jurgis Rastelis. Jis suderėjo pas vieną ūkininką visus metus tarnauti. Ūkininkas klausia:

—      Kiek norėsi algos?

Rąstelis atsakė:

—      Tiek, kiek per metus įkris man į ausį.

Taip ir sutarė. Išbuvus visus metus, Rasteliui į ausį teįkrito vos trys...

Vytukas ir Jurgiukas labai laukė žiemos. Ir klumpaites buvo pasikaustę. Kartą kitą jau buvo pasnigę, tik tikrosios žiemos dar vis nebuvo: kūdroje vos kartą buvo ledas pasirodęs, ir tai tik pakraščiuose.

Tik štai keliasi vieną rytą ir girdi, kaip ratai gruodu tarška. Klausia:

— Ar...

Tyliai tyliai suvirpa kampe oras, ir vos girdimas kanarėlės balsas pasiekia Petriuko ausis. Pradžioje jis toks tylutis, toksai silpnas, kaip nesusitupėjusio ankstyvo žiogelio svirpimas. Bet jis kas akimirką auga, stiprėja, kol pavirsta svirplio čirenimu, paskui skardžiu žadintuvo...

buvo didžiai mylimi, o mažiausiojo nei tėvai, nei broliai neužkentė, kasdien jį paikučiu apjuokdavo. Jei broliams koks drabužis nepatikdavo, šitas turėdavo sudėvėti; jei koks valgis aniems neskanus, šitam pristumdavo; jei anuodu ko prašydavo, visa gaudavo, o šitas nieko; jei broliai...

Atėjo žiema, apsidairė, ar visi jos laukia, ar medžiai ir žolės vasaros parėdus jau nusimetę, sėklas žemėje pasėję, apklostę. Apsidarius žemę sustangino, ant upių ir ežerų ledo tiltus nutiesė, viską baltais patalais apklojo.

Stūkso miškai ir sodai sustingę, tūno kietoje...

Gyveno du seni senukai, jie neturėjo vaikų. Vieną kartą senis kapojo malkas ir netyčia nusikirto sau rankos nykštį. Paėmęs įskėlė jis pagalį, įspraudė savo nykštį ir užmetė už krosnies. Nuo to laiko praėjus trims savaitėms, vieną kartą senė klauso, kad už krosnies verkia...

Kitąsyk buvo trys broliai, du gudrus, vienas kvailas. Eina sykį visi trys vienu keliu, ir atvažiuoja turtingas ponas. Sustojęs ties keliauninkais, klausia:

—      Kur einate, vyrai?

—      Einam į pasaulį laimės ieškoti.

—      Na, tai eikit vienas pas mane už berną!

—      Galėsiu...

Vieną gražią rudens dieną vaikai nubėgo į miškelį. Pageltę lapai byrėjo nuo medžių šlamėdami: „Žiema eina, žiema eina”. Mindžiodami braškančius lapus, vaikai gaudė, rinko kur gražesnius. Mažiausioji, Julytė, supratusi lapų šlamėjimą, pagavo rykštelę ir ėmė juos plakti...

Rugiuos, tarplysyje, susitiko putpelė su kurapka.

— Putpelyt, putpelyt! — šaukė putpelė, tardamosi savo draugę sutikusi.

— Čirrikšt! — kartu sušuko kurapka, palaikiusi putpelę per kurapkiuką.

Susitikusios įsikalbėjo.

— Ar nebūsi va giminės, — paklausė putpelė, — kad toks panašumas?

...

Vienas kareivis tarnavo karaliui apie dvidešimt penkerius metus; pabaigęs tarnystę — neturi nė kiek pinigų kelionei. Sudėjo jam draugai tris auksinus, ir eina jis savo keliais. Beeidamas sugalvojo: „turiu tris auksinus — kas iš to; geriau būtų, kad gaučiau kokį arklį nusipirkti, tai...

Varna Nelaboji buvo įsipykusi visiems kiemo gyventojams. Nekentė jos vištos, nemėgo karveliai, bijojo žvirbliai, vagim kregždės vadindavo. Ir šuo Margiukas, pamatęs varną, šokdavo vytis.

— Negalim nė palesti ramiai, — krūtinę atstatęs burkavo senis karvelis, po kiemą vaikščiodamas....

Sode, iš sėklos išdygus, užaugo obelėlė.

Tokia pat obelėlė augo darže, patvoryje.

— Su anąja tiek to: ne vietoje auga, — tarė sau šeimininkas, — sode laukinės obels neauginsiu.

Pasiėmė pjūklą, peilį, tam tikros dervos, skarulėlį ir nuėjo į sodą.

— Ką veiksi sode, tėveli? —...

Buvo toks ponas nelabas, jis turėjo tarną. Tam tarnui visur leido vaikščioti, tik į vieną kambarėlį liepė neiti.

Kartą ponas išėjo, kur jam reikėjo, o tas jo tarnas galvoja, kas tame kambarėlyje būtų, kad jam neleidžiama pažiūrėti. Ėmęs ir pradarė duris, bet durys įkirto...

Vytukas nubėgo į šlaitą atsigerti. Šlaite prie pat upeliuko buvo įstatytas į žemę boselis išmuštu dugnu. Į boselį sunkėsi, kunkuliavo iš žemės tyras tyras vanduo, pylėsi per kraštelius ir čiurleno į upelį. Čiurleno ir vasarą, ir žiemą.

Vytukas sustojo prie boselio ir žiūri,...

Buvo vienas pavargėlis žmogus, turėjo tris sūnus. Mirdamas vienam jis paliko katę, kitam — vėtyklę, trečiam — karnų pundelį.

Vyriausias sūnus pasiėmė katę į krepšį ir eina sau. Užėjo į tokį dvarą, kur žmonės negalėjo miegoti per peles ir žiurkes. Jis pasiprašė...

Ko dainuoji, kaip piemuo ganydamas?

— paklausė senis žvirblis, sutikęs lakštingalą gale sodo.

— Pačią ir vaikus linksminu, — atsakė lakštingala.

— Aa! Gerai darai. Tai nepyk, kad taip šiurkščiai pasisveikinau, — tarė žvirblis, lipšniau sučirškėjęs. — Matai, aš šios vietos nuolatinis...

Motiejukas atsigulė labai pavargęs. Dieną aukštais medžiais laipiojo strazdų lizdų kraustyti. Įlipo į vieną medį — strazdukų jau išlėkta. Įlipo į kitą, strazdukus jau rado palekiančius — purpt, purpt, ir išlėkė jam iš po nosies. Įlipo į trečią.

Strazdukai jau plunksnoti,...

Birutė buvo gera mergaitė, tik kartais kažin kas jai pasidarydavo: imdavo pyktaut, su broliukais bartis. Visu kuo būdavo nepatenkinta: ir slenksčiu, kad per aukštos — kojelės kliūdavo, ir krėslu, kad jai savo koją pakiša, ir savim, kad neatsimena, kur lėlytės suknelę padėjus, kad...

Kartą Andriukas parsinešė iš lauko baltą akmenėlį. Sutikęs draugus, parodė jiems ir sako:

— Tai parsinešiau akmenį: nedidelis, bet sunkus; jūs nė vienas jo nebūtumėt parnešę.

Pamatę akmenėlį, vaikai akis į Andriuką pastatė, pečiai patrūkčiojo.

— Ar tau galvoje negera?...

Baigėsi vasara, bet saulutė dar gerai šildė. Katrytė atsisėdo po žirniku darbelio dirbti.

Staiga žirniko šakose kažkas brakštelėjo. Katrytė pakėlė galvą, pasižiūrėjo į medį — nieko nematyti. Po valandėlės vėl trakšt, trakšt, ir nubyrėjo kažin kas per šakas: jai į...

Buvo pavasario pradžia. Žąsys dar žąsiukus perėjo. Žąsinas vienas po kiemą vaikščiojo. Vaikščiojo ir laukė žąsies kurios iš ląstos išeinant, kad gautų su kuo pasikalbėti.

Patvoriais vaikštinėjo degloji, išėjusi prasivėdint, kojų pramankštint.

Aukštai aukštai lėkė laukinės...

Justukas buvo įsižiūrėjęs vieną vietą rugių lauke. Iš tenai kelis kartus matė kurapką išlekiant.

— Turbūt tenai vaikus peri, — tarė sau, — nueisiu lizdo paieškoti.

Nueina. Brenda tarplysiu, dairosi į šalis. Iš rugių pakyla senė kurapka, nutupia į tarplysį ir bėga šlubuodama nuo...

Akmuo su geležim iš senų senovės kaimynais gyveno: kalnuose tarp uolų geležies sluoksniai kuo ramiausiai gulėjo. Gyveno gražiai, kaip kaimynams pritinka. Tik paskui palengva ėmė ir susipyko. Ir štai kaip buvo.

Žmogus iš pradžių buvo labiau akmenį pamėgęs: tai ginklą iš akmens...

Kad žinotumėt, kas pas mus aną vakarą nutiko, — pasakojo Tadukas savo draugams. — Pirkioje jaunimas šoko. Mūsų Vincą kažkas šokdamas stumtelėjo; jis pasviręs į lango stiklą atsirėmė ir išspaudė. Visą vieną tarpelį išgrūdo. Lauke, žinote, buvo labai šalta, tvoros pyškėjo. Pro...

Kaziukas buvo nusivaręs karves į , lauko galą, už ežerėlio, į miškelį, ir pasivėlino pietų parginti. Mama pasiuntė jaunesnįjį sūnelį Stasiuką, kad pašauktų.

Stasiukas, nubėgęs iki ežerėlio, sušuko:

— Kaziuk, varyk pietų!

— Pietų! — atsiliepė iš miško.

— Greičiau! —...

Bendrabučio kambaryje prietemoje sėdėjo vaikų būrelis. Susėdo kaip kuriam buvo patogiau. Pasakojosi vienas kitam, ką aną naktį sapnavę.

Petrukas sapnavęs miškelį. Gražus miškelis. Ir uogų jame auga, ir grybų dygsta. O paukščių paukščių, kokių tenai nebuvę! Kiekvienas savo...