Melagėlio pasakėlės

Einu per lauką — ant kelio tabokinė. Atidarau. Joje kita, tik didesnė. Atidarau tą didesnę. Joje vėl kita, tik dar didesnė. Atidarau tą dar didesnę, joje skrynia, pilna gražiausio šilko rietimų! Iškėliau vieną rietimą, švykšt aukštyn, tasai iš

sivyniojo ir pasidarė gražiausias takas iki pat debesų. Aš tuo taku kabarai kabarai aukštyn j dangų. Žiūriu — ogi ant debesų karvės ganosi. Prie upelio guli piemuo, pasidėjęs po galva botagą, ir žvaigždes skaičiuoja. — Meluoji!

Jei netiki, pats užlipk ir pamatysi.

Pavargau beeidamas, atsisėdau ant kupsto. Ogi žiūriu — dvi skruzdės prie smilgos pririštos. Pasikinkiau abidvi j skiedrą ir važiuoju atsilošęs kaip ponas. Priešais atpupena ežys. Vos vos pajuda. Mat kojytė sužeista. Pavežk iki namų, prašo, įsiverčiau eželį j savo vežėčias, bildam toliau, net žemė dreba. Išgirdo vilkas. O buvo labai išalkęs ir mėgo arklieną. Kad puls iš krūmų! Kūliais persivertė per mano skruzdės, pokšt galva j pušį ir išsitiesė negyvas, įsiverčiau į vežimą — nulupsime kailį, bus eželiui su ežiene pasitiesti prie lovos. Dundam toliau, net tiltai braška. Per vieną tokį belekiant triokšt! įlūžo, mūsų vežimas keberiokšt j upę. Oi, oi, kas tada dėjosi...

— Oi, oi, melagis...

Jei netiki, pats pasikinkyk dvi skruzdės j skiedrą ir pamatysi.

Turiu tokį botagėlį. Pliauškinu eidamas, ir viskas virsta tuo, ko panoriu. Prie takelio kupstas, kur radau pririštas skruzdės. Drožiau per jį. Ogi gražiausia pilis bestovinti. Pasibalnojau vorą ir lapatai lapatai pro vartus j tą pilį. Pamatė sargybiniai, subėgo, kad apipuls iš visų pusių! Aš pliaukšt savo botagėliu. Voras beregint surezgė voratinklį, švykšt jį užpuolikams ant galvų, susėmiau visus kaip žuvis j tinklą, užsiverčiau ant pečių ir kilst pa- kilst, strykt pastrykt toliau. Prišuoliuojam prie durų. Užrakintos, devynios spynos pakabintos. Pliaukšt savo botagėliu per visas devynias. Atsidarė. O ten... Bet nebepasakosiu, nes vis tiek sakysi, meluoju. — Ne! Ne! Sakyk, kaip buvo toliau. Pavargo melagėlio botagėlis. Kitą kartą. Jeigu gražiai paprašysi, vėl papliauškėsiu, o jei barsies, vadinsi melagiu, j kampą pastatysiu, ir tiek jį tematysi.

Iš melagio pasakų šiaudų kūlys.

Melagis melavo, Per tiltą važiavo. Ratukai pakrypo — Melagis išvirto.

450 žodžiai (Skaitysite 3 min.)
J. Avyžius
  10 - 24 balsai (-ų)
Komentarai

Komentarai

Dei-meganet 2014 m.
linksma pasakėlė

Tavo komentaras


MENIU