Pasakos

Paupy buvo trobelė, joje gyveno senelis ir senelė; nieko jie daugiau neturėjo, tik vieną kalytę. Vasarą senelis su senele žuvaudavo, žiemą senelis blizgiaudavo, senelė namie verpdavo. Vieną kartą senelis, sugrįžęs iš žūklės, rado gimusius du sūnus. Pradžiugo senelis ir sako:

Gyveno senukas ir senutė. Jie turėjo sūnelį ir dukrelę. Ėmė senutė ir numirė. Tada

Senelis vedė kitą pačią ir paėmė laumę raganą. Pamotė labai nekentė posūnio ir podukros, vis graužė senuką, kad savo sūnų papjautų ir jai išvirtų.

Tėvas nuvedė sūnų į mišką ir...

Ar pažįstat brolį Joną?

Nešė turgun girgitoną

Ir išmainė

Jį į Rainį,

O tą Rainį —

Į riestainį.

Tą riestainį apskritą

Iškeitė į adatą

Ir pradėjo pasaką:

— Ar pažįstat brolį Joną?.

Senovėj gyveno Persijoj karalius, vardu Kosras, išgarsėjęs savo gerumu ir teisingumu. Jis mėgo persivilkęs naktimis su savo ištikimu viziriu vaikščioti sostinės gatvėmis ir žiūrinėti, kur kas darosi. Vieną kartą jiems atsitiko eiti per tokią miesto dalį, kur gyveno vargingesni...

Senais laikais gyveno Asame vienas pirklys. Turėjo jis dvi žmonas. Vyresniosios žmonos duktė buvo vardu Tedžimola. Jaunesnioji žmona vaikų neturėjo. Tedžimolos mama mirė, kai ši buvo visai mažytė. Ją užaugino pamotė. Nemylėjo ji Tedžimolos, o tėvas mergaitę tiesiog dievino,...

Gyveno kartą toks senas, geras poetas. Vieną vakarą sėdėjo jis namie, oras buvo labai bjaurus. Lietus pylė kaip iš kibiro, bet senam poetui buvo šilta ir jauku prie krosnies, kur kūrinosi ugnis ir čirkšdami kepė obuoliai.

— Nelaimingi žmonės, kur per tokį lietų turi keliauti, sauso...

Kitąsyk gyveno labai turtingas karalius ir turėjo labai gražią dukterį. Bijodamas, kad jos kas nepavogtų, karalius padirbdino aplink visą dvarą aukštą dvylikos sieksnių mūrą, to mūro kraštus apauksavo, o viršų išpuošė deimantais. Visus dvaro takus išklojo sidabru ir auksu ir...

Kaziuko tėvai gyveno dideliame mieste. Vaikas tik vasarą sekmadieniais gaudavo išvažiuot iš miesto į artimiausius vasarnamius. Pavaikščioja miškelio žvynuotais takeliais, pasigėri gražiais vasarnamių darželiais, pakvėpuoja sveikesniu oru, kartais gauna išsimaudyti ir vėl grįžta į...

Senais laikais Asame, Butano kalvų papėdėje, ant upės kranto gyveno brahmanas Džanatas su savo gražiąja žmona Džamala.

Džanatas buvo šventikas. Atlikdamas šventas apeigas, jis užsidirbdavo pragyvenimui. Jo žmona Džamala rateliu verpdavo šventąjį siūlą, kurį nešioja brahmanai....

Pirmieji estai, prieš daugelį amžių įsikūrę akmenuotoje Baltijos pakrantėje, buvo milžinai Kalevas ir jo pati Linda. Galiūnas narsiai kovojo su priešais, daugelį žygdarbių atliko. O aukšta kalva pačiame Talino centre — tai akmenų luitai, kuriuos Linda sutempusi ant savo vyro kapo....

Toli toli, už jūrų, marių, tarp gūdžių girių ir girelių stovėjo mažas miestelis. Atrodo, nėra priežasties jo gyventojams nesidžiaugti gyvenimu – ošiančios kvapnios pušys, raminantis lapų šiugždesys, svyruokliai berželiai, šilkinė žolė, kasdien vis šiltesnė saulė, vis...

Paukščiai lesė kieme. Atskrido vanagas, varna ir žvirblis. Vanagas pasigavo vištą, varna žąsiuką, o žvirblis pagriebė grūdą.

—       Vagysl — sušuko kregždė.— Vyt, vyti

Išgirdęs triukšmą, išbėgo šeimininkas su šautuvu rankose. Pykšt! ir šovė.

Iš baimės vanagas išmetė...

Kiškis naktį po laukus maitinosi; dieną atsigulė ežioje ir miegojo atviromis akimis. Bėgo ežia šuo pas piemenis. Kiškis pajuto, pabudo. Kiek palūkėjęs, kol pasuko šuo į šalį, šoko bėgti. Šuo vytis. Vejasi ir šaukia: „Ai, ai, ai! Palauk! Palauk!” Netoli pas šienpjūvius gulėjo...

Gyveno kartą siuvėjas, jis turėjo gražią pačią ir labai ją mylėjo. Vieną dieną prie siuvėjo dirbtuvės durų atsirado iš sultono kiemo toks kuprelis ir pradėjo dainuoti, mušdamas su tamburinu. Dainavimas siuvėjui labai patiko. Jis pasikvietė jį į namus, kad jo gražių dainų...

Vanagas, prisimedžiojęs po laukus, ilsėjosi ant ąžuolo šakos, miško tankumyne. Pro šalį bėgo lapė.

— Kur bėgi, lapute? — klausia vanagas. — Kas gera girdėti?

— Ką čia gera girdėsi: tuščiais viduriais slankioju, — atsiliepė laputė skurdžiu balsu. — Miške tiek šarkų privisę, kad...

Buvo kartą tokia mergiotė, kuri labai tingėjo verpti. Kad ir ką motina sako, niekaip negali jos prie to darbo prispausti – neverps ji, ir nors tu ką. Galų gale motinai trūko kantrybė, įpykusi stvėrė ji brūklį ir ėmė karšti dukteriai kailį, o toji kad paleis dūdas. Ir...

Kinų žemėje, kaip tau žinoma, pats imperatorius ir visi jo artimieji žmonės—kinai. Ta istorija atsitiko seniai, todėl vertėtų jos paklausyti, kol dar tebėra nepamiršta.

Niekur visame pasaulyje nebuvo tokių gražių rūmų, kaip kinų imperatoriaus: jie buvo statyti iš brangiausio...

Gyveno seniau du broliai: vienas buvo artojas kitas muzikantas. Susitarė abu eiti į pasaulį laimės ieškoti. Ėjo ėjo ir priėjo kryžkelę. Toje kryžkelėje buvo stuobrys, o ant jo parašyta: „kas eis į dešinę, tas eis teisybės keliu, bet daug turės vargo; kas eis į kairę, tas eis...

Eina tėvas kviečių sėti.

— Kur eini, tėveli? Aš palydėsiu, — siūlosi mažiulis sūnelis.

— Einu pyragų gaminti. Eikš, eikš, pasižiūrėk.

Žiūri sūnelis, kaip tėvas ranka mojuoja, kviečius barsto, ir galvoja, kur čia tie pyragai jam teks pamatyti.

Pasėjęs vedasi tėvas sūnelį...

Kitą kartą gyveno toks seniukas, duonos minkomų geldų meistras. Jam pritrūko duonos, kaip neretai būna senam, mažai begalinčiam užsidirbti žmogui. O kaimynas ūkininkas sako jam:

— Padirbk man naują geldą — duosiu duonos!

Gerai! Seniukas padarė puikią geldą ir neša...

Vasaros dieną smarkiai palijo. Paliovus lašenti, vaikai, išsisėdėję pirkioje, išbėgo už vartų po balutes pabraidyti. Netrukus ir saulutė žybtelėjo pro debesis. Kitoje dangaus pusėje pasirodė skaisti laumės juosta. Vaikai sustojo pasigėrėti.

— Daugiau nebus lietaus, kad laumės...

Netoli didelės girios gyveno kartą neturtingas medkirtys su pačia ir dviem vaikais: berniukas buvo vardu Anselis, o mergaitė – Grytutė. Vertėsi jis gana sunkiai, nelabai turėjo ką ir valgyti, o kartą, kai visam krašte užėjo didelis brangmetis, visai bėda prispyrė, neišgalėjo nė...

Vienas šingpas turėjo jautį, kuris mėgo ganytis karaliaus laukuose ir nuėsdavo visus jo pasėlius. Todėl kartą karalius perspėjo šingpą:

—      Klausyk, jeigu ir toliau taip bus, teks man tavo jautį pjauti.

Šingpas atsakė:

Jeigu papjausi jautį, atiduok odą man.

Karalius papjovė...

Žydras laumžirgis sūpavosi ant lelijos lapo ir su pavydu stebėjo dvi seseris peteliškes. Peteliškės žaidė gaudynių. Tvenkinio vidury tyliai valėsi plunksnas žąsys. Prie krašto raibuliavo varlių kurkulai. Iš jų jau ritosi maži kūjagalviai. O tolėliau, tarp aukštų žolių,...

Gyveno kartą toks turtingas pirklys, kad galėjo sidabriniais pinigais išgrįsti visą gatvę ir dar kokį skersgatvį, bet jis to nedarė, savo pinigus kitaip vartojo: išdavęs šilingą, gaudavo dolerį. Štai koks buvo tas pirklys! Tačiau galop mirė.

Visi pinigai atiteko jo sūnui, o tas...

Gyveno kartą našlė ir turėjo dvi dukteris, viena buvo graži ir darbšti, kita bjauri ir tinginė. Bet motina daug labiau mylėjo tą bjauriąją ir tinginę, nes ji buvo jos tikra duktė, o tai gražiajai teko visus darbus dirbti ir būti pelenės vietoj. Vargšė mergaitė turėjo kas mielą...

Tai buvo nedidelis šuniukas, rudas, balta pakakle, trumpomis, klišomis kojomis. Jo ilgos, minkštos ausys lapatavo iš abiejų pusių nuluzgusios, o pučiant stipriam vėjui, vėduodavo kaip ant virvės padžiauti skudurėliai. Striukis buvo geros širdies, su visais puikiai sugyveno: lojo tik ant...

Baltrukas ir Simukas buvo geri draugai ir kaimynai. Juodu buvo vienmečiai ir abudu jau ganė. Vasarą perpietėmis Baltrukas bėgdavo į Simuko tėvų alksnyną pagrybauti, paskui parsivesdavo Simuką į vyšnias.

Rudenop, kai laukus apvalė, juodu dažnai susigindavo bandas prie sienos ir...

Gyveno drauge utėlytė ir bluselė, drauge šeimininkavo ir viename kiaušinio kevale alų darė. Ir atsitiko, kad įkrito utėlytė į kevalą ir nusiplikė. Bluselė kad rėkia, kad rauda. O trobos durelės ir klausia:

– Ko tu raudi, blusele?

– Kad utėlytė nusiplikė.

Durelės kad...

Ant tako šokinėjo senis žvirblis, kitus žvirblius mokydamas:

— Aš vyrs, aš vyrs! Jūs nieko nebijokit, manęs teklausykit! Kur aš, ten ir jūs! Aš vyrs, aš vyrs! Kas man ką padarys!

Sąšlavyną vištos kapstė. Aplinkui gaidys, galvą iškėlęs, žingsniavo.

— Kukuriekū! Žiūrėkit vaikų!...

Gyveno kartą toks neturtingas žmogus ir nebegalėjo net savo vienintelio sūnaus išmaitinti. Sykį sūnus ir sako:

– Mielasis tėveli, tu taip sunkiai vertiesi, aš esu tau našta, geriau eisiu ir pats užsidirbsiu sau duoną.

Palaimino tėvas sūnų ir su didžiu liūdesiu atsisveikino....

Vienas karalius turėjo tris sūnus. Užsimanė abu vyresnieji karalaičiai joti į pasaulį laimės ieškoti. Tėvas labai nenorėjo leisti, bet jie tol nedavė jam ramybės, kol neapsikentęs ėmė ir išleido. Tada jie parašė rašteli, kad du broliai, tokio ir tokio karaliaus sūnūs,...

Buvo karalius, vardu Domertas. Jis turėjo sūnų, taip pat Domertą. Kartą suvažiavo daug karalių, visi ėmė girtis — vienas kareiviais, kitas pinigais, trečias žirgais, bet nė vienas negalėjo pasigirti žirgu, kuris turėtų dvi galvas ir dvi uodegas. O karalius Domertas paklausė, ar...

Kitąsyk, baudžiavos laikais, kada žmonės buvo ponų valioj, vieno dvaro ponas sugalvojo iš savo nuvargusių žmonių pasinaudoti. Būdavo, koks žmogelis veda į turgų galviją, o ponas, atsistojęs šalia kelio, sako:

—      Parduok man tą ožį!

Jei kuris pasipriešina, tada gauna į...

Šile ošė, svyravo pušys, vėjo supamos. Lygiais aukštais kamienais, tirštomis spyglių kepurėmis, tarytum debesų pasiekti pasistiebusios. Prie pat šilo augo plačiašakė, kresna pušis. Kaip ji skyrium nuo kitų čionai išaugo, niekas aplinkui nežinojo: gal iš vėjo atneštos sėklos išdygo,...

Gyveno sau toks vyras. Sykį jis nuėjo į girią malkų pasikirsti, žiūri, kad ateina meška. Tos meškos išsigandęs, įlindo jis į krūmą, o meška atėjo prie to krūmo ir atsigulė. Tame krūme būdamas, jis užmigo, o kai pabudo, žiūri — ta meška pavirtusi gražia mergina. Jis tą...

Gyveno kartą tokia neturtinga moteriškė, ir gimė jai sūnelis, o kad jis atėjo į pasaulį su laimės marškinėliais, tai buvo išpranašauta, kad keturioliktais savo gyvenimo metais ves karaliaus dukterį. Ir atsitiko, kad netrukus atvyko į tą sodžių karalius, bet niekas nežinojo, kad...

Atsitiko, kad vieną gražią dieną Viešpats Dievas panoro po dangaus sodą pasivaikščioti ir pasiėmė visus apaštalus ir šventuosius, liko prie dangaus vartų tik vienas šventas Petras. Dievas prisakė jam, kol grįš, nieko dangun neįleisti. Tad stovėjo Petras prie vartų ir sergėjo....