Pamokančios pasakos

Evaldukas užrištomis akimis gali nuvesti į pajūrį. Tiesiai per mišką. Jam nereikia nei takų, nei keliukų. Jis nepaklys. Jis veda, veda ir pagaliau atveda Danutę ir jos tėtį už žvejų uosto, ant kopos.

Danutės tėtis nusilenkia jūrai:

— Sveika, jūra motinėle!..

Tu visada gera ir...

Prieš daug daug metų buvo karalius. Jis turėjo vienturtę dukterį ir niekam kitam nenorėjo jos duoti į pačias, kaip tik tam, kas tris sunkius darbus atliks, nors tas būtų ir prasčiausias elgeta. Daug kas bandė karalaitę laimėti, bet nė vienas netesėjo.

Netoli karaliaus dvaro gyveno...

Ar žinai pasaką apie seną gatvės žibintą? Ji nėra labai graži, bet kokį kartą paklausyti ne iš kelio.

Buvo toks senas gatvės žibintas, jis daug metų teisingai tarnavo, pagaliau nusprendė jį atleisti. Jis žinojo, kad paskutinį vakarą kaba ant stulpo ir šviečia gatvę, ir...

Už jūrų plačiausių, už kalnų aukščiausių gyveno našlė. Ji turėjo dukterį Onytę ir podukrą Alenytę. Tikrąją savo dukrelę motina neapsakomai mylėjo, o podukrą ėste ėdė. Onytė buvo negraži, pikta ir labai tingi mergaitė, o Alenytė — graži, gera ir meili. Tiktai gyvenimas...

Susisuko kregždė lizdą po tiltu ir išsiperėjo vaikelius. Tie paaugo ir motinai sako:

—     Kam tu susisukai lizdą po tiltu? Ar negalėjai geresnės vietos rasti? Čia visą laiką važiuoja, dunda ir trinksi, gali į vandenį nukristi. Geriau skriskime į šiltus kraštus.

Motina...

Buvo seniau du broliai: vienas labai turtingas, o kitas varguolis. Vienąkart išvažiavo abu į Rygą: turtingasis pasikinkęs gražų, riebų arklį ir prisidėjęs pilną vežimą visokio gero, o varguolis su labai prasta kumelaite, įsimetęs į vežimėlį kelias linų grįžtes.

Nuvažiavus...

Berniukas žaidė ir netyčia sudaužė brangų puodelį. Niekas nematė. Parėjo tėvas ir paklausė:

—      Kas sudaužė?

Berniukas krūptelėjo iš baimės ir pasakė:

—            Aš.

Tėvas tarė:

—      Ačiū, kad pasakei...

Buvo sau ožkelė balta, barzdota, raguota. Turėjo gražų, mažą ožkelį. Tas ožkelis dideliai mylėjo savo motinėlę — vis paskui ją lakstė ir vis bliovė: mee! mee! mee!

Vieną kartą užėjo didelis šaltis. Tuomet ožka tarė ožkeliui: ,,Aš eisiu j mišką žalio šėko paėsti, o...

Kartą vienas bernaitis išėjo į pasaulį laimės ieškoti. Ėjo ėjo keliu ir beeidamas išalko. Atsisėdo ant kelmo, išsiėmė duonos kampelį ir valgo. Tik kur buvęs nebuvęs, priėjo prie bernaičio senas senelis.

- Duok, sūneli, ir man duonutės.

Bernaitis tuojau perlaužė duoną per...

Vienas arabas turėjo jautį ir asilą. Tas arabas suprato gyvulių kalbą, tik niekam kitam negalėjo sakyti, ką girdėjo juos kalbant: pasakęs, pats turėjo tuoj mirti.

Jautis buvo pririštas su asilu tvarte prie vieno lovio. Kartą šeimininkas girdi jautį sakant asilui:

—      Koks tu...

Pasakysiu tau pasaką, kur esu girdėjęs dar mažas būdamas. Kiekvieną kartą, kada tik ją atsimenu, ji man rodosi vis gražesnė. Matyti, pasakos, kaip ir daugelis žmonių, kuo toliau, tuo jos darosi gražesnės.

Tau, žinoma, teko būti laukuose; be abejo, ten esi matęs senų,...

Beeidami per mišką, trys račlai savo likimu skundėsi.

—      Ei,— sako,— kad mes galėtume nusikratyti savo pilvais, kokie turtingi paliktume! O dabar dirbk nedirbęs — visa tie prakeikti pilvai suryja.

Išgirdo jų kalbą senukas ir klausia:

—      Ar jūs norite pilvais atsikratyti?

—      O...

Sodžiuje gyveno neturtingas senelis, kuris vaikščiojo iš pirkios į pirkią ir prašinėjo išmaldos. Jis nuolat stebėjosi, kad žmonės, kurie turi pakankamai turtų, vis trokšta turėti daugiau. Tačiau dažnai atsitinka, kad praranda ir tą, ką turėjo.

- Štai, - kalbėjo jis, - vienas...

Kartą bebaigiąs amžių šingpas pasakė sūnui labai seną tiesą:

—      Sūnau, jeigu turėsi kokią paslaptį, niekada nepatikėk jos moteriai. Ir nesodink dygliuoto medžio prie savo kiemo vartų.

Sūnus nusprendė patikrinti, ko vertas tėvo patarimas. Parsivedė jis į namus pačią. Ir...

Buvo vienas žmogus ir turėjo tinginę pačią. Vyras vis sako jai:

—      Ko tu neverpi? O pati jam:

—      Eik, žiūrėk - pilną aruodą verpstėm užkroviau, o tu man galvą kvaršini.

Vyras sako:

—      Nagi, parodyk, kur tavo verpalai?

Pati įlipo į aruodą ir, paėmus verpstę, kur buvo...

Gyveno senelis ir senelė ir turėjo dukterį Mildutę. Senelė numirė ir paliko Mildutei savo karvytę. Senelis netrukus vedė antrą kartą ir paėmė pačią laumę raganą. Toji atsivedė su savim tris dukteris: vyresnioji buvo viena akim, antroji — trimis, o jauniausia — keturiomis akimis.

— Nuvyto vargšės mano gėlės! — pasakė Idutė.— Taip gražiai žydėjo vakar, o šiandien jau nuleido savo galveles! Dėl ko?—paklausė studento, sėdinčio kanapoj. Mėgo ji tą studentą, jis jai sakė tokias gražias istorijas ir karpė tokius nuostabius paveikslėlius: širdeles su...

Didžiojo kalifo Haruno al Rašido laikais Bagdado gatvėmis vaikščiojo vienakis elgeta, vardu Adžibas. Paklaustas jis papasakojo tokią savo gyvenimo istoriją.

— Žinokit, kad aš esu karaliaus sūnus ir karalius. Po savo tėvo Kasibo mirties aš ėmiau valdyti kraštą ir valdžiau,...

Gyveno kartą Šveicarijoj senas grafas ir turėjo tik vieną vienintelį sūnų, bet tas buvo kvailas ir nieko negalėjo išmokti. Kartą tėvas ir sako:

– Klausyk, sūneli, nieko negaliu tau į galvą įkalti, nors darau ką tik įmanydamas. Turėsi iš namų eiti, atiduosiu tave vienam garsiam...

Gyveno toks senis ir senė. Jie turėjo tik menką trobelę ir buvo labai neturtingi. Vieną sykį, anksti pavasarį, užsimanė toji senė agurkų pasisodinti ir iš to pelną gauti. Bet lauke buvo dar šalta, tai ji prinešė durpių, pripylė ant krosnies ir pasodino agurkų. Agurkai jau sudygo,...

Vieną kartą žvirblis su pele sušnekėjo sėti du miežio grudus: žvirblis buvo akėtojas, pelė — artojas. Kai pasėjo, užaugo dvi varpos. Žvirblis su pele jas nuėmė ir iškūlė, grūdus lygiai pasidalino, bet dar vienas atliekamas grūdas liko.

Žvirblis sako:

—         Šitas grūdas...

Vieną sykį apsirengė karalius medinčium: jodamas per girią, rado žmogų kasant griovius ir klausia:

—      Kad tu taip sunkiai dirbi, ar daug uždirbi?

Grioviakasys sako:

—      Tiek ir tiek.

—      Kad tu tiek uždirbi, tai kur pinigus dedi?

—      Vieną dalį metu į vandenį, iš antros...

Viename mieste buvo labai seni namai, jie ten stovėjo jau keli šimtai metų. Jų pastatymo laikas buvo užrašytas ant sienos viršum durų, tik to užrašo negalėjai matyti, jis buvo visas apaugęs apyniais. Viršum kiekvieno lango buvo išpjaustyti iš medžio neregėti paukščiai ir gyvuliai....

Gyveno toks vargingas žmogelis ir turėjo tris sūnus. Kartą sako tie sūnūs:

—      Tėvai, ką mes čia būsim, visi negalim čia išsimaitinti. Einam mes į pasaulį.

Ir išėjo. Beeinant užklupo naktis. Priėjo girią, girioj rado ugnį kūrentą. Šnekasi broliai:

—      Kur mes toliau...

Vieno nedoro pono žemėje gyveno toks vargingas žmogus. Numirė jam tėvas, reikia palaidoti, o pinigų nėra. Tuosyk dar ateina žinia nuo pono, kad kuo greičiausiai mokėtų už žemę. Ir šiaip, ir taip žmogus galvojo. Pagaliau ėmė ir nuėjo pas poną prašytis, kad palauktų už žemę...

Buvo vienas karalius ir turėjo sūnų ir dukterį. Netoli to karaliaus dvaro buvo didelis kalnas, tame kalne gyveno slibinas su dvylika galvų. Vieną kartą karaliaus duktė išėjo pasivaikščioti. Tuo tarpu tasai slibinas išlindo iš savo urvo, pamatė beeinančią karalaitę, ir ji labai jam...

Vincukas įsigeidė pasigauti kokį nors paukščiuką ir laikyti narvelyje. Ėmė prašyti mamos, kad nupirktų narvelį. Mama nesikentusi nepirko.

Vincukas pasidarė spąstus ir pasigavo zylę.

Įleido į narvelį.

Zylė ėmė blaškytis, snapeliu narvelio vielas kapoti. Pavargo, snapelį...

Buvo toks žmogus, vardu Maurikas. Užsimanė jis eiti dykos duonos ieškoti. Eina sau keliu, sutinka eržilą. Eržilas klausia:

—      Kur eini, Maurikai?

—      Dykos duonos ieškoti.

—      Priimk ir mane, būsim du vyrai!

—      Gerai,— sutiko Maurikas.

Eina abu toliau, sutinka bulių. Bulius...

Petraitis priveisė sode jaunų obelėlių. Kai medeliai pradėjo vesti, vaikai pasiskyrė po obelėlę, kam kuri labiau patiko.

Žiemą buvo labai daug sniego. Kiškiai lindo j sodus maisto ieškoti, jaunų medelių graužti. Apgraužė ir Petraičių obelėles. Vienai visą šoną nuplikino,...

Kitados gyveno toks siuvėjas. Turėjo jis tris sūnus ir tik vieną vienintelę ožką. Toji ožka visus juos savo pienu maitino, todėl reikėjo ją gerai šerti ir kasdien vesti pasiganyti. Sūnūs tai ir darė pakaičiui iš eilės.

Kartą nusivedė ją vyresnysis į kapus, kur buvo...

Senovėj gyveno Persijoj karalius, vardu Kosras, išgarsėjęs savo gerumu ir teisingumu. Jis mėgo persivilkęs naktimis su savo ištikimu viziriu vaikščioti sostinės gatvėmis ir žiūrinėti, kur kas darosi. Vieną kartą jiems atsitiko eiti per tokią miesto dalį, kur gyveno vargingesni...

Kitąsyk gyveno labai turtingas karalius ir turėjo labai gražią dukterį. Bijodamas, kad jos kas nepavogtų, karalius padirbdino aplink visą dvarą aukštą dvylikos sieksnių mūrą, to mūro kraštus apauksavo, o viršų išpuošė deimantais. Visus dvaro takus išklojo sidabru ir auksu ir...

Gyveno kartą siuvėjas, jis turėjo gražią pačią ir labai ją mylėjo. Vieną dieną prie siuvėjo dirbtuvės durų atsirado iš sultono kiemo toks kuprelis ir pradėjo dainuoti, mušdamas su tamburinu. Dainavimas siuvėjui labai patiko. Jis pasikvietė jį į namus, kad jo gražių dainų...

Gyveno seniau du broliai: vienas buvo artojas kitas muzikantas. Susitarė abu eiti į pasaulį laimės ieškoti. Ėjo ėjo ir priėjo kryžkelę. Toje kryžkelėje buvo stuobrys, o ant jo parašyta: „kas eis į dešinę, tas eis teisybės keliu, bet daug turės vargo; kas eis į kairę, tas eis...

Netoli didelės girios gyveno kartą neturtingas medkirtys su pačia ir dviem vaikais: berniukas buvo vardu Anselis, o mergaitė – Grytutė. Vertėsi jis gana sunkiai, nelabai turėjo ką ir valgyti, o kartą, kai visam krašte užėjo didelis brangmetis, visai bėda prispyrė, neišgalėjo nė...

Vienas šingpas turėjo jautį, kuris mėgo ganytis karaliaus laukuose ir nuėsdavo visus jo pasėlius. Todėl kartą karalius perspėjo šingpą:

—      Klausyk, jeigu ir toliau taip bus, teks man tavo jautį pjauti.

Šingpas atsakė:

Jeigu papjausi jautį, atiduok odą man.

Karalius papjovė...

Gyveno kartą našlė ir turėjo dvi dukteris, viena buvo graži ir darbšti, kita bjauri ir tinginė. Bet motina daug labiau mylėjo tą bjauriąją ir tinginę, nes ji buvo jos tikra duktė, o tai gražiajai teko visus darbus dirbti ir būti pelenės vietoj. Vargšė mergaitė turėjo kas mielą...

Gyveno kartą toks neturtingas žmogus ir nebegalėjo net savo vienintelio sūnaus išmaitinti. Sykį sūnus ir sako:

– Mielasis tėveli, tu taip sunkiai vertiesi, aš esu tau našta, geriau eisiu ir pats užsidirbsiu sau duoną.

Palaimino tėvas sūnų ir su didžiu liūdesiu atsisveikino....

Vienas karalius turėjo tris sūnus. Užsimanė abu vyresnieji karalaičiai joti į pasaulį laimės ieškoti. Tėvas labai nenorėjo leisti, bet jie tol nedavė jam ramybės, kol neapsikentęs ėmė ir išleido. Tada jie parašė rašteli, kad du broliai, tokio ir tokio karaliaus sūnūs,...

Kitąsyk, baudžiavos laikais, kada žmonės buvo ponų valioj, vieno dvaro ponas sugalvojo iš savo nuvargusių žmonių pasinaudoti. Būdavo, koks žmogelis veda į turgų galviją, o ponas, atsistojęs šalia kelio, sako:

—      Parduok man tą ožį!

Jei kuris pasipriešina, tada gauna į...