Pavasariui atėjus

—      Žagre, žagrele! Jau pavasaris atėjo. Aš noriu, kad tu mane apartum,— paprašė žemė žagrę.

—      Aš sutinku, bet nieko negaliu padaryti be savo vyresniosios seselės verstuvės,— atsakė žagrė.

—      Tu žinai, kad aš tau niekuomet neprieštarauju,— atsiliepė verstuvė, nugirdusi žagrės ir žemės kalbą.— Viską sprendžia mūsų šeimos galva — plūgas.

—      Taip, aš valdau penkias žagres ir penkias verstuves,— tarė plūgas.— Man priklauso trys ratukai. Aš ne koks pastumdėlis arklinis dvižagris, o traktorinis plūgas, tačiau be traktoriaus negaliu pajudėti iš vietos.

—    Traktoriau, traktoriau! — ėmė šaukti visos penkios žagrės ir visos penkios verstuvės.— Jau pavasaris atėjo. Žemelė prašo, kad mes ją apartume. Būk toks geras — pajudink plūgą iš vietos.

—      Kaip aš pajudinsiu, kad mano ratai nesisuka,— atsakė traktorius.

—      Kaip mes suksimės, kad mūsų motoras nesuka,— pasiskundė ratai.

—      Kaip aš suksiu, kad benzinas nedega,— pasiteisino motoras.

—      Kaip aš degsiu, kad traktorininkas manęs neįkuria,— atšovė benzinas.

—      Ei traktorininke, traktorininkėli! — ėmė šaukti visi kartu.— Jau pavasaris atėjo. Žemelė prašo, kad mes ją apartume. Būk toks geras — įkurk benziną.

—     Girdžiu, girdžiu,— atsiliepė traktorininkas. Priėjo prie motoro ir, pasukęs rankeną, užkūrė benziną.

—      Pčy pčy pčy! — sučiaudėjo motoras.

—      | sveikatą! — atsakė traktorininkas, atsisėsdamas prie vairo.

—      Kad visi sveiki, tai ko belaukiam? — suburzgė ratai, pradėdami suktis.

—      Kartu, kartu traukiam! — linksmai atsiliepė plūgas.

—      Dabar mes tave pakelsime, žemele! — sučežėjo visos penkios žagrės.

—      O mes ant kito šono apversime,— sušnibždėjo visos penkios verstuvės.

—       Ačiū, ačiū...— tyliai kuždėjo žemė, guldama ant šono blizgančiomis vagomis.— Už gerą jums bus atmokėta geru. Aš jus padarysiu tokiomis gražuolėmis, kad pati saulė jūsų neatsižiūrės.

Sesutės susižvalgė netikėdamos ir staiga pamatė, kad visos spindi kaip paauksuotos, o j jas, lyg į kokį veidrodį, žiūri pati saulė.

—       Gana spoksoti! — nusijuokė traktorininkas.— Vėl aprūdysite. O jeigu norite visą laiką spindėti, netingėkite dirbti.

Darbas myli darbininką.

Pavasario laikas — dirba senas ir vaikas.

522 žodžiai (Skaitysite 3 min.)
J. Avyžius
  10 - 18 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras


MENIU