Pirmasis ledas

Vytukas ir Jurgiukas labai laukė žiemos. Ir klumpaites buvo pasikaustę. Kartą kitą jau buvo pasnigę, tik tikrosios žiemos dar vis nebuvo: kūdroje vos kartą buvo ledas pasirodęs, ir tai tik pakraščiuose.

Tik štai keliasi vieną rytą ir girdi, kaip ratai gruodu tarška. Klausia:

— Ar pašalę?

— Gerokai pašalę, šilčiau apsirėdykita, — pataria tėvas.

Greit papusryčiavę, bėga vaikai pro vartus į balutę — užšalusi. Pamėgino ledą — laiko. Pasiėmė kartelę, nubėgo į kūdrą. Kūdros paviršius lygus ir žvilga kaip ledas. Sudrožė klumpaite į ledą pačiam pakraštyje — neįlaužė, tik „gaidys” iššoko. Pamėgino kartele toliau — taip pat neįlaužė.

— Kas bus, kas nebus, eisim, — tarė Vytukas ir žengė ant ledo.

Ledas nė trakšt.

Eina tolyn, o Jurgiukas iš tolo paskui seka. Ledas nė nelinksta. Tik pačiam vidury kiek sutratėjo, bet neįlūžo.

— Laikys, — nusprendė abudu ir, įsibėgėdami nuo kranto, ėmė čiužinėti skersai kūdrą.  

— Kaip gera, kad vanduo ne iš apačios šąla, tai kažin kol ledo nebūtuva sulaukę, — kalbėjo kraštą pričiuožęs Jurgiukas.

— Vis tiek ledas į viršų iškiltų: ledas už vandenį lengvesnis, — primetė atsivijęs Vytukas.

— Tik nebūtų toks lygus, — atgal besivarydamas plepėjo Jurgiukas.

— Žinoma, toks geras nebūtų, — pritarė pridurmui Vytukas.

— O žinai, kas man pernai nutiko? — ėmė pasakoti Jurgiukas, atsilsėti sustojęs. — Jau buvo viduržiemis; tu tuomet sirgai. Ledai visur laikė. Bėgdamas į kūdrą, pasileidau išilgai griovelio; tik triokšt ir įlūžau. Gerai, kad po apačia vandens nebuvo; būčiau klumpes prisėmęs.

— Dėlto ir įlūžai, kad po ledu tuščia buvo, — paaiškino Vytukas. — Ar dabar neįlūžtuva, kad ledas ant vandens negulėtų?

Dar kelis kartus kūdrą skersai išmatavę, vaikai raudonskruosčiai nubėgo namo.

Jūsų vaikams

Atrinkome populiariausias tarp mūsų lankytojų prekes ir paslaugas vaikams. Galbūt rasite kažką įdomaus ir savo mažiesiems.
MENIU