Gėrimai

Gaivinantys gėrimai, pavyzdžiui limonadas, mineralinis vanduo ir kt., statomi ant stalo su buteliais, namų gamybos gėrimai ir įvairios sultys — su grafinais ir ąsočiais.

Apie kavos kilmę sukurta daug legendų. Viena pasakoja, kaip mula kartą sutiko nepaprastai žvalių ožkų bandą. Alacho tarnas iš karto nusprendė, jog čia neapsieita be piktosios dvasios. O piemenys pastebėjo, kad ožkos ypatingai pažvitrėja, kai paėda nežinomo krūmo vaisių. Vaisiai turėjo po du grūdelius. Mula ėmė ragauti šių vaisių. Ir spragino, ir virė. Paragavęs tamsaus kartaus skysčio, jis pajuto jėgų ir žvalumo antplūdį. Taip buvo atskleista kavos grūdo paslaptis.

XVII a. pradžioje Venecijos pirkliai atvežė į Vakarus daug kavos. Nuo to laiko kava ėmė plisti, nors dėl jos būta karštų ginčų, draudimų, protestų ir didelės spekuliacijos.

Kokia stebuklinga galia slypi tuose mažuose grūdeliuose?

Šis skanus ir aromatingas gėrimas, turėdamas kofeino (grūduose 1—2%), stimuliuojamai veikia organizmą.

Didelės ir stiprios kavos dozės kenkia organizmui. Kavos sukeltas neramus ir dažnas širdies plakimas ypač kenkia nerviškai išsekusiems ir nesveikos širdies žmonėms. Pupelių kavos taip pat nereikia duoti vaikams.

Visi kavos mėgėjai žino, jog netgi geriausią kavą gaminant galima sugadinti. Kad kava būtų skani ir aromatinga, ji užplikoma verdančiu vandeniu ir dešimt minučių laikoma sandariai uždengtame chromuotame, alavuotame ar porcelianiniame inde, kuris prieš tai perskalaujamas verdančiu vandeniu. Po to imamas kitas indas, taip pat perskalautas verdančiu vandeniu, ir neteliūskuojant kava perpilama į jį. Kadangi kava lengvai sugeria pašalinius kvapus ir praranda savo aromatą bei skonį, ji laikoma sandarioje dėžutėje. Skaniausia kava išverdama iš ką tik sumaltų pupelių. Į sumaltą kavą dėl skonio galima įdėti žiupsnelį cukraus ir druskos.

Arbatos tėvynė — Kinija.

Į Europą ji pateko tame pačiame šimtmetyje, kaip ir kava. Ir arbata turėjo priešų. Visų pirma ja buvo nepatenkintų gydytojų. Kol gydytojai ginčijosi su arbatos gerbėjais, ji pergalingai užkariavo Angliją, Olandiją ir Rusiją, tapdama mėgstamiausiu šių kraštų gėrimu. Arbatoje, kaip ir kavoje, yra kofeino, ir netgi daugiau, negu kavoje,— vidutiniškai 2%. Todėl stipri arbata organizmą veikia taip, kaip ir kava. Arbata taip pat nemaistinga (išskyrus vitaminą P). Geriant daug labai stiprios arbatos, joje esantys eteriniai aliejai veikia kaip narkotikai. Be to, pernelyg stipri arbata gali sukelti spazmus ir trukdyti kvėpavimą.

Arbata būna juoda ir žalia. Daugelyje kraštų pirmenybė dėl didesnio eterinių aliejų kiekio teikiama žaliajai.

Vaišinant svečius arbata, negalima užmiršti jos žinovų patirties. Jai reikia specialaus indo, kuriame anksčiau nebuvo kitų gėrimų; ypač kenkia riebalų pėdsakai. Arbatai geriausiai tinka porcelianinis, molinis ar sidabrinis servizas. Indus plauti galima tik švariu karštu vandeniu, įdėjus sodos, bet jokiu būdu ne cheminių plovimo medžiagų. Taip pat svarbu, kad arbatinukas, prieš ruošiant jame arbatą, būtų perskalautas verdančiu vandeniu. Arbatžolės užplikomos verdančiu vandeniu ir leidžiama joms 5 minutes prisitraukti. Arbatžolės laikomos sandariai uždengtame inde, nes jos lengvai sugeria kvapus, o pačios išsivadėja.

562 žodžiai (Skaitysite 3 min.)
Kaip elgtisPrie stalo
  10 - 21 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras