Stalo dengimas

Skanus valgis teikia malonumą tik tada, kai gerai padengtas stalas ir prie jo patogu sėdėti.

Kėdės sustatomos aplink stalą taip, kad sėdintys prie stalo jaustųsi patogiai, kad jiems netrukdytų stalo kojos ar kaimynų alkūnės. Kiekvienai vietai skiriama po 60— 70 cm.

Staltiesė turi būti visada švari. Kai joje atsispindi šeimos ar valgyklos visos savaitės valgiaraštis, genda apetitas.

Dengiant stalą, reikia žiūrėti ne tik jo paskirties, bet ir spalvų bei raštų dermės. Kai indai įvairių spalvų, staltiesę reikia imti vienspalvę. Kai servizas vienspalvis, staltiesė gali būti ir vienspalvė, ir margaspalvė. Po staltiese ant stalo reikia patiesti ploną tankų audinį. Jis apsaugo stalą nuo karštų indų ir atsitiktinių dėmių. Pageidautina, kad šis audinys būtų baltas, nes spalvotas per ploną baltą staltiesę persišviečia. Be to, sudrėkęs spalvotas audinys gali nudažyti staltiesę.

Pusryčiams, popiečio kavai ir arbatai, o pastaruoju metu ir pietums bei vakarienei dailaus paviršiaus stalą galima užtiesti mažomis baltomis ar spalvotomis servetėlėmis (po vieną kiekvienam sėdinčiam prie stalo). Ant servetėlės turi išsitekti vienam žmogui skirti valgymo reikmenys. Po kiekvienu bendro naudojimosi indu taip pat patiesiama nedidelė servetėlė. Visas kitas stalo paviršius lieka neuždengtas.

Iškilmingai vakarienei staltiese užtiesiamas visas stalas. Jis atrodo puošniau, kai staltiesės kraštai yra nuleisti (maždaug 20 cm).

Servetėlė.

Servetėlę naudojo jau senovės romėnai. Vėliau jinai išnyko ir tik XV a. viduryje vėl atgavo savo buvusią paskirtį. Iki tol servetėlę atstodavo staltiesės kraštas. Juo prisidengdavo kelius, į jį šluostydavosi rankas, burną ir netgi nosį. Jau XVI a. etiketas rekomendavo prieš grąžinant šaukštą nuvalyti staltiese. O nosiai nusišnypšti buvo patariama naudoti ne staltiesės kraštą, bet nosinę. Praėjusiame amžiuje susiformavo nuomonė, kad audeklines servetėles naudoti ligoninėse, valgyklose ir pensionuose nehigieniška, nes per jas platinamos ligos. Todėl jau XIX a. pabaigoje labai paplito popierinės servetėlės.

Dabar servetėlės derinamos prie staltiesės spalvos. Pietų stalui naudojamos didelės, kavai — mažos servetėlės.

Kitados servetėles lankstydavo labai vingriai, kad panėšėtų į vėduoklę, į Napoleono trikampę skrybėlę ir t. t. Dabar dvigubai ar keturgubai sulenkta servetėlė dedama į gilią, plokščią lėkštę ar duoninę lėkštelę. Kai norima iškilmingiau padengti stalą, servetėlė dedama į kairėje esančią duoninę lėkštelę. Po servetėle galima padėti bandelę ar gabalėlį duonos, kad svečias iš karto turėtų jį po ranka.

Iš daugelio stalo įrankių (peilių, šakučių, šaukštų, žnyplių, samtelių ir t. t.) daugiausia vartojama peilis, šakutė, šaukštas (sriubai, saldžiajam patiekalui) ir arbati¬nis šaukštelis.

Suprantama, stalo indai ir įrankiai, kuriais naudojamasi valgant, turi būti nepriekaištingai švarūs ir tvarkingi. Yra susiformavusios stalo dengimo taisyklės. Visų pirma ant stalo indai išdėstomi tiesia linija. Pagrindinių lėkščių kraštai, peiliai ir šakutės siekia stalo briauną arba nuo jos nutolę 1—2 cm. Visas komplektas išdėliojamas po ranka; įrankiai, kurių prireiks anksčiau, dedami toliau nuo lėkštės, nes taip patogiau juos paimti. Duoninė lėkštelė dedama į kairę nuo pagrindinės. Dubenėliai su salotomis ar kompotu (gatavos porcijos) — taip pat kairėje pusėje, tik toliau nuo stalo krašto.

Peiliai dedami iš dešinės ašmenimis į pagrindinę lėkštę, šakutės — iš kairės, atverstos, kad negadintų staltiesės. Peilis žuviai — į dešinę nuo peilio karštiesiems patiekalams. Kai prieš žuvį ar karštąjį patiekalą duodamas užkandis, jam peilis ir šakutė turi būti truputį mažesni, negu karštajam patiekalui. Pagal patiekalų padavimo eilę šie įrankiai būna patys kraštiniai, t. y. toliausiai nuo lėkštės. Ant stalo dedama ne daugiau kaip trys poros peilių ir šakučių. Kai ypač iškilmingomis progomis numatytas dar vienas peiliu ir šakute valgomas patiekalas, įrankiai jam atnešami vėliau. Peiliai ir šakutės dedami per centimetrą vienas nuo kito.

Šaukštai ir desertiniai šaukšteliai ant stalo dedami atversti, už lėkštės, kotu į dešinę, lygiagrečiai su stalo kraštu. Šaukštas sriubai gali būti padėtas dešinėje lėkštės pusėje šalia peilio (į dešinę nuo jo). Kiekvienam patiekalui, jei jis neišdėliotas porcijomis, atitinkamai turi būti įdedamas šaukštas, šakutė, samtelis, žnyplės ir t. t. Sviestas imamas specialiu peiliu, druska ir garstyčios — atitinkamais šaukšteliais.

Karštieji patiekalai su garnyru patiekiami su specialiu šaukštu ir šakute. Kai atitinkamų įrankių neturima, vietoj jų naudojami paprasti.

Stiklinės vieta — iš dešinės, už įrankių. Kavai, arbatai, pienui ir kakavai reikalingos padėklinės lėkštutės. Stiklinė alui statoma ant metalinio, plastmasinio ar pinto padėklėlio. Vietoj jų galima naudoti ir stiklinius. Padėklėlis apsaugo staltiesę nuo alaus putų. Dideli alaus bokalai namų stalui netinka, iš jų geriama tik baruose. Gaivai, sultims ar limonadui naudojamos specialios siauros stiklinės arba tulpės pavidalo taurės.

Taurelės (kaip ir stiklinės alui bei gaivinamiesiems gėrimams) statomos taip pat iš dešinės tiesia linija arba pusračiu, kaip kam patinka. Tik svarbu, kad jos būtų sudėtos tokia tvarka, kokia bus iš jų geriama, t. y. taurė, kurios prireiks pirmiausia, turi stovėti dešiniausiai ir t. t. Statant taures, reikia žiūrėti, kad jos netrukdytų paimti šaukšto. Kai ant stalo yra įvairių gėrimų, turi būti ir įvairių taurių.

Svečių kortelės reikalingos dideliuose priėmimuose, kai susodinti visus svečius yra sunku. Šiauresniame rate kortelės nebūtinos. Kortelė daroma iš plono vienspalvio kartono ar gero standaus popieriaus. Joje rašoma tik svečio pavardė, kartais kortelė pagražinama piešinėliu ar kiaurai perverta eglės šakele, bruknienojumi ir t. t. Artimų bičiulių draugijoje galimi visokie sąmojingi įrašai, aforizmai ar jumoristiniai piešiniai. Korteles apipavidalinti galima įvairiai, svarbu, kad tai būtų padaryta su skoniu ir saiku. Kortelės dedamos arčiau stalo centro — atremiamos į taureles.

Stalo puošimas.

Kiekviena šeimininkė nori, kad stalas gražiai atrodytų. Gėlės ir čia, atlikdamos dekoratyvinę funkciją, sukuria malonią nuotaiką. Atitinkamoje vazoje jos statomos patogioje vietoje, nebūtinai stalo viduryje. Kai didelių iškilmių metu ant stalo yra vietos, galima prie kiekvieno komplekto kairėje pusėje pastatyti po mažytę vazelę su pora nedidelių žiedelių. Gėlės neturi užstoti nei patiekalų, nei priešais sėdinčių žmonių. Gražu puošti stalą šen bei ten išdėliotomis gėlėmis, tačiau jos nuvysta, dar pokyliui nesibaigus, o maži bruknienojai labai gražiai išsilaiko ir jaukiai puošia stalą. Žinoma, viskas priklauso nuo metų laiko ir galimybių. Naujametinį stalą gražu puošti eglės, pušies šakelėmis. Jų galima pamerkti į žemas vazeles arba padėlioti stalo viduryje vainiko pavidalu. Šventinę nuotaiką sudaro degančios žvakės. Dekoratyviai gali atrodyti ir iškilmes atitinkančios bei tinkamai išdėliotos svečių kortelės.

Gera šeimininkė stengiasi, kad ir valgiai kiek galima gražiau atrodytų. Tai priklauso nuo jos kūrybingumo, skonio ir galimybių, o kartais ir nuo turimo laiko.

Griežtų taisyklių, kaip šiais laikais puošti stalą, nėra. Čia pasireiškia šeimininkės skonis. Gerai, kai jį sąlygoja tikslingumas, blogiau, kai pretenzingai norima pasipuikuoti brangiais indais, plonais stiklais ir įrankių sidabru.

Pusryčiai.

Padenkime stalą pusryčiams. Čia svarbiausia bus užkandinė lėkštė. Ant jos dedama servetėlė. Į dešinę nuo jos — peilis. Kai reikalingas šaukštelis (košei, neplaktai kiaušinienei ir t. t.), jis dedamas už lėkštės. Kavos puodelio ar stiklinės (visada su padėkline lėkštele) vieta —dešinėje, už lėkštės, ties peilio galu. Puodelio ąselė turi būti pakreipta į dešinę, o arbatinis šaukštelis — iš dešinės pusės lėkštelėje. Dabar patogu paimti puodelį, neužkliudant lėkštėje esančio valgio. Kai pusryčiams patiekiamas minkštai virtas kiaušinis, jis turi būti specialiame indelyje, kuris statomas ant padėklinės ar duoninės lėkštelės. Čia padedamas ir šaukštelis kiaušiniui. Visa tai statoma už pagrindinės lėkštės kairėje. Jei pusryčiams duodama mėsos (dešros, šoninės) griežinėlių, reikalinga šakutė. Jos vieta kairėje lėkštės pusėje. Indeliai su medumi ar uogiene dedami ant padėklinių lėkštelių, kur guli ir šaukštukai. Visa kita — kavinukas, indas su pienu, cukrinė ir t. t. — išdėliojama pagal galimybes po ranka.

Pietūs.

Paprastas šeimyninis pietų stalas dengiamas taip. Į plokščią lėkštę dedama gili lėkštė, iš dešinės peilis, iš kairės — šakutė, už lėkštės — šaukštas sriubai. Jei numatytas saldus patiekalas, desertinis šaukštas dedamas už lėkštės. Duoninė lėkštelė — kairėje pusėje, šalia plokščiosios. Dubenėlis su salotomis ar kompotu — taip pat kairėje, bet už pagrindinės lėkštės. Kad šeimininkei būtų patogiau pilstyti sriubą, viena į kitą sudėtos gilios lėkštės statomos ant stalo priešais šeimininkę arba ant šalia esančio atskiro stalelio. Ten pat, šalia lėkščių, ji stato dubenį su sriuba ir visa kita, ko prireiks per pietus. Tada šeimininkė galės, nepakildama iš vietos, įpilti į lėkštes sriubos ir jas perduoti per rankas sėdintiems prie stalo.

Pas mus labai populiarus kavos stalas svečiams. Kai neturima specialaus servizo, kava pilama į vidutinio dydžio puodelius arba net stiklines. Maža, vadinamoji duoninė lėkštelė su joje esančia servetėle statoma taip, kad jos kraštas siektų stalo kraštą arba būtų nuo jo per pirštą nutolęs. Į dešinę nuo jos dedamas arbatinis šaukštelis arba šakutė tortui. Puodelis kavai — taip pat iš dešinės, bet toliau nuo krašto. Puodelio ąselė pakreipta į dešinę. Padėklinėje lėkštutėje šalia puodelio iš dešinės padedamas šaukštelis. Be indo pienui ir cukrinės (joje turi būti šaukštelis ar žnyplės), ant stalo, prie šeimininkės, stovi kavinukas. Kai stalas mažas, cukrus ir grietinėlė gali būti ant mažo padėklo. Jei stalas užtiestas servetėlėmis, cukrus, indas pienui, kavinukas, lėkštė su pyragaičiais ir visi kiti būtini reikmenys gali būti ant pagalbinio arba serviravimo stalelio šalia šeimininkės. Paprastai šeimininkė pati pilsto kavą svečiams. Kuris nors jaunesnis svečias gali jai padėti. Cukrus, grietinėlė ir kt. perduodama per rankas. Valgiai svečiams paduodami iš kairės, tuščias puodelis, norint įpilti kavos, imamas iš dešinės.

Su kava patiekiama mažų sumuštinių, pyragaičių, torto, sausainių ir t. t. Stalas saldumynais neperkraunamas, jie paliekami ant pagalbinio stalelio. Kai svečių daug, vietoj vieno stalo galima padengti kelis mažus. Aplink juos sėdama taip, kad vidinė pusė būtų neužimta. Kavos stalas dengiamas paprastai tarp ketvirtos ir šeštos valandos.

Arbatos stalas.

Svečių priėmimui galima padengti vieną didelį stalą arba kelis mažus. Dengiama panašiai, kaip ir kavai. Jei arbata pilama iš virdulio, jis stovi ant pagalbinio staliuko. Pilsto arbatą taip pat šeimininkė ar jos dukra ir padeda kas nors iš jaunimo. Į puodelius pirma įpilama arbatos esencijos, paskui iš arbatinuko ar virdulio — virinto vandens.

Su arbata duodamas cukrus, įvairios uogienės, citrina, grietinėlė. Po jų ratu perduodama sumuštinių, kekso, sausainių, vaisių ir t. t. Šiltu metų laiku galima pasiūlyti ir ledų. Dengiant stalą kavai ar arbatai, lėkštėse prie pyragaičių turi būti mentelės, žnyplės arba specialios šakutės.

Šaltų užkandžių (švediškas) stalas pas mus įgijo didelį populiarumą. Jis ypač praverčia ten, kur trūksta vietos reikiamo didumo stalui. Be to, svečiai per vakarą gali kelis kartus papildyti savo lėkštes. Tai savitarnos stalas. Valgoma atokiau stovint arba sėdint.

Ant stalo, užtiesto šventine staltiese, sudėliojami šalti patiekalai, užkandžiai, gražūs maži sumuštiniai. Balta ir juoda duona bei pyragas suraikytas ir uždengtas sniego baltumo servetėle. Ant stalo turi būti druskos, pipirų ir garstyčių. Kas galima lengvai pjaustyti ir tepti ant sumuštinio— sviestas, paštetas, šaltiena ir kt.,— dėtina ant stalo gabalais. Šalia turi būti peilis. Tokie gėrimai, kaip gira, sultys, midus arba gaiva, paduodami į stalą ąsočiais. Švarios vidutinio dydžio lėkštelės sudedamos viena ant kitos; šakutės, šaukštai ir peiliai išdėliojami tvarkinga eilute. Taurelės irgi statomos taip, kad jas būtų patogu paimti. Stalas neperkraunamas, indai neperpildomi. Prireikus gėrimų ir valgių atnešama daugiau. Tušti, nešvarūs indai išnešami, kad stalas visą vakarą būtų gražus ir tvarkingas. Šeimininkė pačioje pradžioje vietoj karšto patiekalo gali pasiūlyti puodelį sultinio.

Šaltų užkandžių stalas dengiamas taip pat konferencijose, pasitarimuose ir dideliuose priėmimuose. Pastaruoju atveju stalas dengiamas patalpoje, kur yra mažų staliukų. Ant stalų stovi grafinai su degtine, vyno, alaus buteliai, taurelės, lėkštės su duona, garstyčios, druska ir pipirai. Svečiai apsitarnauja patys. Paslaugus vyriškis atneša nuo stalo savo draugei, ko ji pageidauja. Jis ima lėkštę ant rankos, uždengtos servetėle, ant jos deda atverstą šakutę bei peilį ir neša moteriai. Tik po to atsineša sau užkandžių ir sėdasi šalia. Aptarnaujantis personalas tik išneša nešvarius indus ir atneša, kas būtina.

Pokylis — iškilmingi kviestiniai pietūs ar vakarienė.

Kai šventiniai pietūs (vakarienė) pradedami užkandžiu, užkandinė lėkštelė dedama ant plokščios lėkštės karštajam patiekalui, t. y. mažesnė ant didesnės. Užkandžiui dedama maža šakutė ir peilis. Kai kada užkandis iš anksto išdėliojamas į lėkšteles. Užkandžio pavalgius, lėkštelė pakeičiama sriubos lėkšte. Į šventinį stalą sriuba nešama išpilstyta į lėkštes. Kai pietūs pradedami nuo sriubos, ji gali būti išpilstyta į lėkštes, dar svečiams nesusėdus. Sriubą (sultinį, pertrintą sriubą) patiekiant puodeliuose, padėklinėje lėkštelėje turi būti desertinis šaukštas. Karštasis patiekalas nešamas į stalą jau supjaustytas gabalais. Lėkštė karštajam patiekalui turi būti šilta. Žuvies patiekalai paduodami prieš karštąjį patiekalą, sūris — tik po jo. Prieš saldųjį patiekalą nuo stalo nuimama druskinės, pipirinės, visi nereikalingi indai ir valgiai, šaukštas arba šakutė saldžiajam patiekalui turi būti padėta ant stalo iš anksto už pagrindinės, t. y. karštojo patiekalo lėkštės. Vaisiai atnešami paskiausiai. Jiems taip pat reikia atitinkamos šakutės ir peilio; dedama trikampiu už pagrindinės lėkštės, šakutė — iš kairės, peilis — iš dešinės. Valgiaraštis, kuriame būna nurodyta patiekalų ir gėrimų padavimo tvarka ir parašytas svečio vardas, atremiamas į bet kurią taurelę.

Svečių stalo dengimui paprastai skiriama daug dėmesio. Deja, to negalima pasakyti apie kasdieninį stalą. Gėlytė arba žalia šakelė, gražiai patiektas valgis nereikalauja kažkiek laiko ir lėšų. Reikia tik noro — ir jūsų stalas visada atrodys puošnus ir šventiškas.

2955 žodžiai (Skaitysite 16 min.)
Kaip elgtisPrie stalo
  10 - 12 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras