Aitvaro alus

Musteikių giminaitis turtingas vestuves kėlė. Norėjo alaus ir Musteikiui paliko dvi statinaites. O Musteikis prižadėjo:

- Aš alaus atvešiu!

Laukia nelaukia - vis Musteikių alus nerūgęs, dar jo nėra.

Kartą Musteikis sėdi ir mato - pasirodė šviesa.

- O dabar gerai! - sako.

Išbėgo pirkaitėn ir kalbasi su tuo. Klausia:

- Ko taip ilgai?

Sako:

- Kad aš vienam daikte nuskridau - užantspauduota, kitan daiktan - užantspauduota, trečian daiktan - laisva. Tai aš ir atnešiau.

Ir tos statinės pasidarė pilnos alaus. Tada savo žmonai išėjęs sako:

- Renkis, važiuosim!

Toji žmona pradėjo rengtis, o jis įsakė bernam:

- Pakinkykit du arklius, važiuojam!

Ir išleido šeimyna juos vestuvėsna. Nuvažiavo vestuvėsna ir nusivežė alų.