Lydys - žuvų karalius

Kristui keliaujant kartą prireikė persikelti per upę. Jis tuo laiku ėjo vienas be apaštalų. Per upę nebuvo nei liepto, nei tilto. Valties aplinkui irgi nebuvo matyti. Vakaras artinosi, ir Kristus turėjo skubėti. Bestovėdamas pastebėjo plaukiant lyną ir paprašė, kad jį perkeltų per upę. Lynas nepažino Kristaus. Mat jis paprastai didelis miegalis, o čia buvo vakaras, todėl ir visai apsnūdęs plaukė. Į Kristaus prašymą tik sumurmėjo:

- Noriu miego, matai, kad vakaras! - ir nulindo į dumblą.

- Tu visuomet lindėsi dumble! - nubaudė jį Kristus.

Iki šiol lynai visą laiką gyvena dumbliname dugne.

Pro šalį plaukė ešerys. Kristus kreipėsi į jį. Nors jis irgi buvo didelis tinginys, tačiau apsukrus, tuoj pastebėjo, kas per dalykas.

- Viešpatie, aš toks mažiukas, nė nepakelsiu tavęs. Mano nugara šiurkšti - tu įsidursi, ant manęs atsisėdęs, - teisinosi ešerys.

- Tu visada liksi toks neūžauga ir tau ant nugaros augs aštrūs dygliai! - nusprendė Kristus.

Pasirodė lydys. Jis bematant Kristų pernešė per upę. Atsidėkodamas Kristus jam pasakė:

- Tu savo galvoj nešiosi visus mano būsimos kančios įrankius. Be to, būsi stipriausias ir didžiausias ežeruose ir upėse. Tavo mėsa bus skaniausia. Tave aš skiriu ežerų ir upių karaliumi!

Iš tiesų, lydžio galvoj yra kaulų kryžiaus, ieties, replių, vinių, kūjo pavidalo.