Mitologinės sakmės

Dažnai girdėtis, kad per jomarkus ar kur kitur užmoka koks sukčius pinigus - šit, pasižiūrėjęs už valandos, ir neberandi visų arba mažiau berandi pinigų.

Kiti sakosi buvę gavę tokį pinigą, kad už jį perki ką nori ir kiek nori. Užmokėjai tą pinigą, žiūrėk į savo kišenę...

Senis užkeikė pinigus užkasęs. Pasakė: - Kas ars pakaustytu gaidžiu, tas išars šituos pinigus, tas juos pasiims.

O bernas buvo netoli ir viską girdėjo. Kai senis mirė, jis skardom gaidžio nagus pakaustė ir arė. Pinigus išarė, pasiėmė ir sunaudojo.

Kai seniau vyrai eidavo į darbus, tai ir iš mūsų krašto vyrai ėjo. Pabaigę darbus, grįžo namo. Grįždami kažkur nakvojo. Bet rytą vienas vyras nebepasikėlė - apsirgo. Tada visi susitarė, kad jis čia liks, o kiti eis namo ir iš namų atvažiuos jo paimt. Tie išėjo, o šitas, kokią...

Vienas dvaro kumetis vis užmiršdavo lauke pakinktus: išnerdavo arklius ir parvesdavo namo. Urėdas jam liepė daugiau pakinktų nepalikti, o jeigu paliks, tai gaus bizūno paragauti.

Bet, atėjus vakarui, kumetis vėl užmiršo pakinktus: išnėrė arklius, o plėškes paliko ant lauko.

Urėdas,...

Bus gal prieš keturiasdešimt ar penkiasdešimt metų. Viena Daugėliškio parapijos Antakmenės kaimo boba vasarą ant klonienos paklojo drobinį audeklą balti. Tik kad užėjo viesulas, susuko audeklą ir nunešė. Boba pamatė, kad nunešė audeklą, išbėgo oran, žegnoja viesulą ir rėkia: -...

Gyvačių karalių seneliai vadindavo eržilu. Vieną kartą tas eržilas ėjęs žirnių ėsti. Tai matęs žmogus stebėjosi jo baisiu didumu. „Sienojas, - sako, - o sienojas!" Kai ėda, tai net visas šniūras liunga, o kai žirnius ryja, tai net čeksi!

Paskui ėjo žmonės žiūrėt. Tai...

Vieną kartą taip atsitiko Grigaliūnui. Švento Jono naktį, anksti, dar prieš saulės tekėjimą, išginė jis karves. Išsivaro ir gano, švilpauja, dūdelę pasidaręs. Ir kiti piemenys atginė. O kitąsyk, kad jau švento Jono šventė, tai kad gins karves namo, tai puošia vainikais. Pina visi...

Kai griaudžia perkūnija, vėžys pasiima akmenį tarp kojų ir sako: - Trenksiu ir aš!

Yra ne kartą tekę sugauti vėžį su akmeniu tarp kojų.

Kaimynas Ungurys ketvirtadienį gavo iš Amerikos tūkstantį rublių. Ėjo jis pro smuklę. Užėjo, išgėrė buteliuką ir, neturėdamas smulkesnių, davė rublį smuklininkui už degtinę, o smuklininkas jam grąžos atidavė aštuoniasdešimt kapeikų. Mat buteliukas kainavo dvidešimt kapeikų.

...

Netoli Tauragnų, Kazlų vienkiemy, kažkoks žmogus išsikasė pinigų. Sako, tų pinigų nemažai buvo. Pinigus išsikasė, o duobė ir liko atvira. Per kurį laiką užgriuvo ta duobė. O tam žmogui akys užaugo kokiom mėsom. Nepasigydo. Tai jam kažkas patarė, kad reikia tą duobę, kur...

Duoneliautoja ėjo mišku namo. Ji nešėsi prisielgetavus terbą duonos. Priėjo tokioj vietoj, mato, kad ant šakos prie kelio pasikabinusi gyvatė ir veda vaikus. Ant šakos taip pasikabinus, kad galva siekia uodegą. Kai tiktai vaikas išlenda, tai ji stveria ir praryja. Retas kuris išbėga...

Mes - Ambrazai, bet nežinau, kodėl mus vadina Samuliais. Vienas iš tų Samulių buvo labai stiprus. Tai mano senelio brolis.

Tokioj baloj, kurią vadino Sciūriu (Ligūnų kaimo lauke ta bala), rado, kad guli didžiausia kaip sienojas gyvatė su aukso karūna. Tai jis pasiėmė šmaikštų...

Kitąsyk trys mėnesiai pradėjo taip kalbėtis. Sausis gyrėsi, kad daugiau už visus gali šaldyti. Sako:

- Aš galiu poną vilkuose sušaldyti. Atsiliepė vasaris:

- Aš tai galiu sušaldyt veršį karvėje, o tu giries, kad poną vilkuose sušaldytum. Dar tu šito prasto žmogaus apdriskusio, kur...

Dar mano tėvas pasakodavo, kad kažkoks žmogus nuvažiavęs Žagarinės miškan samanų. O buvęs šeštadienis. Jis rauna samanas ir girdi - ežere, - tik nežinau, ar Luodžio, ar Žagarinės, - triukšmą. „Na, - mano sau, - šiandien žydams šventa, kas ten gali žvejoti?" Na, nuėjo prie...

Išeina iš ežero ant uolos, sėdasi mergos eile ir gieda. Gieda, gieda, tada klausia žmonių: kada bus pasaulio pabaiga? Jei pasako, kad negreit, tada suspiegia ir - vandenin.

Už Ginučių buvo užkastų pinigų. Arė ten senas žmogus, pavargo, paleido arklius, kad paėstų, o pats atsigulė ir užmigo. Dabar sapnuoja - sako jam:

- Kelkis, nemiegok, spėk šito ežero vardą. Kai įspėsi vardą, išplūs čalna (laivelis) pinigų.

Ėmė jis spėt. Spėjo spėjo....

Uogavęs raiste žmogus ir girdžiąs:

- Juozapai, Juozapai! Pasakyk Nopijai, kad mirė Zopija!

Parėjęs ir kalbąs namie. Tik pamatę, kad iš po krosnies išsirangius gyvatė ir nubėgus raistan.

Mat ir gyvatės esančios su vardais.

Bernas kūreno jaują - statys linus. Bet parėjo namo, pasėdės, kol sudegs malkos. Pasėdėjęs vėl nuėjo kluonan ir pro pravertas duris mato, kad prieš ugnį sėdi ir šyla jaunoji. Vilko kailis atmestas. Jis mato ją, o ji nemato. Jis regi - graži, jam patinka. Net ir tuoktųsi su ja, bet...

Glušiškės miške buvo labai daug gyvačių, negalima buvo basam po mišką vaikščioti. Vienas žmogus tame miške rado gyvačių karalių - baltą su raudonu brūkšniu galvoje. Sugavęs jį pernešė į Pleteriškės trakus ir ten paleido. Tai nuo to sykio visos gyvatės išėjusios iš Glušiškės...

Kadaise Sarapiniškių kaime gyveno Beliauskai. Tai kartą šventą dieną, pačią dvyliktą, atėjo pas juos du žmonės - vyras ir moteris - ir sako Beliauskui, kad girdėjo jie, esą Beliauskas parduoda karvę.

- Iš kur jūs? - klausia Beliauskas.

- Tai nepažįstate? Mes gi iš Rakėnų kaimo,...

Kūčių dieną vidury valgymo vyrai išbėgdavo sodan ir bėgdavo apie obelis, kad obuoliai nekirmytų. Vienas žmogus išbėgęs, o buvę baisiai šalta. Ir šaukiąs:

- Šalti, šalti, eik Kūčių valgyt!

- Kai aš nueisiu, tai tavo vieno darbininko nebus. Tas išeina ir žiūri, kad jo arklio...

Kadaise, seniai, bevalgant pietus, pjovėjai pradėjo tarp savęs šnekėtis. Sako:

- Vienas mūsų pjovėjas perpjovė gyvatę. - Jie jau valgė gryčioje, prie savo stalo. - Perpjovė gyvatę ir paskiau, - sako, - pasigirdo balsas: „Pasakykit Šuliniui, kad Galinė miršta." Va!

Pradėjo tarp...

Kartą vienam žmogui, lauke mėšlus bekratant, labai nusibodo, ir jis, apie pabaigtuves begalvodamas, pamatė vėjo sūkurį atūžiant. Jis tuoj, du peiliu pagriebęs, ant sūkurio tako kryžmai susmeigė. Sūkurys, iki čion atūžęs, visai nutyko. Tada pasirodė kažkoks senukas,...

Tai buvo labai seniai. Mano motina pasakojo, kad Lygūnų dvaro pono eigulys ėjo Sciūriu. Eidamas ir įsmuko duobėn. Samanos užsitraukia užsitraukia, ir sėdi jis ten, duobėj. Žiūri - ten daug gyvačių, o viena labai stora, didelė. Bet jam nieko jos nedaro. Mato, kad duobės kampe yra...

Kitąsyk, sako, įėjusi elgeta į trobą, poterius kalbanti, o šeimininkė pusrytį taisius virti.

- Ką virsi?

- Košės reikia greitai pravirti.

- Kokios?

- Miltinės.

Sako, įsinešė truputį miltų, - košė skysta. Maišo ir šneka:

- Tirštėk, tirštėk, košele!

Tas ir atsiliepė garinėje ar...

Už Zarasų yra kaimas Bachmatai. Netoli to kaimo kažkur yra ežeriokas Šauliukas. Jeigu kas eina žuvaut į Šauliuką, reikia tylom kalbėti: „Einam žuvaut į Šauliuką." Tai pagaus žuvų. O jei garsiai kalba vienas kitam, tai jau nepagaus.

Kartą kažkur netoli Šauliuko kaime buvo...

Kažkur už Salako, prie Žaginės kaimo, žmogus medžiojo su šunim. Šuva buvo nubėgęs. Jis girdi, kaip šuva loja. Bet loja už kokių dviejų kilometrų. Iš lojimo suprato, kad šuva loja kažką nepaprastą. Jis ėjo šuns balso link. Rado - miške kaip ir dirvonas koks. Tas dirvonas panašiai...

Vieną kartą Eželių kaimo Staponas iš kažkur važiavo namo. Važiuoja jis, agi prieky pulkas vilkų. Na, vis tiek šie jį suės. Tai jis tada ir sako:

- Na, vyrai, praleiskit mane šitą kartą. Aš jums penimąjį už tai.

Vilkai, tarsi supratę, ir nudrožė per laukus. O Staponas atvažiavo...

Kai mėnulis užžibina bulves, tai bulvės būna žalios. Kai užžibina žmogų, tai tas miegodamas vaikščioja stogais.

Pas mus buvo piemenaitis. Kai mes jį samdėm, motina pasakė, kad jis yra mėnulio užžibintas. Jis naktį atsikelia ir lenda per pirkią, išvertęs akis. Aš jį...

Viena merga audė drobes. Ji norėjo pabaigti išausti vėlai šeštadienį. Ilgai audė. Audė, audė ir suaudė vieną sekmadienio valandą. Kažkas pasibeldė į duris. Mergina paprašė į vidų. Įėjo dailus ponaitis, pasisveikino, nuskundė ją, kad ilgai dirbanti, ir paklausė, gal norint...

Buvo seniau tokių žmonių, kurie turėdavo „farmazonišką" pinigą. Jo niekaip neišleisi: nupirk ką, užmokėk, užmokėsi jį - jis ir vėl tavo kišenėj bus. Šitokį pinigą turėjo Dičiūnas Paluodėj; jau jis miręs daugiau kaip prieš šimtą metų. Jis su tuo pinigu daug ko prisipirko,...

Viename ežere sugavę labai didelę žuvį su striuka uodega. Namie susūdę jos mėsą. Naktį ir ėmę po paežere šaukyt:

- Čiuka čiuka, striukuodege!

Ir šaukindams atėjęs namo. Po langu ėmęs prašyt:

- Atiduok mano kiaulę.

Tie žmonės rytą nuvežę tą susūdytą žuvį, į ežerą...

Nevėžos ežere Kurklių valsčiuje, Ukmergės apskrityje, pagavo daug karšių, tarp kurių vienas buvo su karūna. Jo nepaleido, bet vežė miestan. Visas kelias, kur žuvis vežė, buvo kruvinas.

Nuo to laiko tam ežere žuvų niekas nepagauna, mat, žuvus žuvų karaliui, žuvo ir jos. Dabar...

Seni žmonės sakydavo, kad seniau Kūčiose būdavo galima gauti neišeinamą pinigą, tik reikėdavę taip padaryti. Sako, tuoj po Kūčių reikia pasigauti katiną, įdėti terbon ir ten jį užrišt. Paskiau paimt daug siūlų, apsukt vis ir mazgiot, tik tikraisiais mazgais! Ir taip sumazgiot,...

Prie Puodžių kaimo yra užakęs ežerėlis. Kartą Kaklys užsimanė pasiekt jo dugną. Atsinešęs visokių vielų, virvagalių, leido dugnan, bet nieko nesužinojo. Naktį jam prisisapnavo: „Jei daugiau mus badysi - mes tave pabadysim!"

Kaklys išsigando ir nuo to bijo net į tą vietą...

Miškuose už Ašmenos yra žeminių gyvačių, kurios gyvena žemėje. Per metus jos kartą išlenda ir būtinai kam nors įkanda. Jeigu įkanda žmogui, žmogus miršta, jeigu - gyvuliui, tas dvesia. Jeigu neranda nei žmogaus, nei gyvulio, tada kerta į medį - ir medis nudžiūsta.

Kai katė pirmą kartą apsikaliuoja, ir jei šuniuką paliktum augint, tai jis negeras: ką įkąs, tas moment mirs.

Mūsų karvę vienas toks šuo įkando, tai ji tino tino - ir pripjovėm ją. Vėliau sužinojom, kad pirmašunis įkando.

Ir vilkas pirmavilkis negeras: jei apkandžios karvę, tai...

Almajo ežere mano senelis žuveliavo. Naktį jis pastebėjo labai didelį lydekaitį. Tai žeberklais jam kaip davė, neišlaikė žeberklo - ir nuėjo su žeberklais tas lydekaitis.

Jie dviejuose buvę. Sako, sušalom, išsiyrėm į krantą, susikūrėm ugnį ir atsigulėm. Sako, mūsų užmigta....

Dambrovičių (Ragainės pavieto) Burba matė mėnesienos vakarą šalia jo trobų esantįjį ežerą didžiai sukunkuliuojant ir iš to kunkulo mažą vyrytį iškylant, kuris tiesiog pro vartelius į jo kiemą užėjo ir nesustodamas pro kitus vartus vėl žemyn nupėslino.

Lygumų parapijoj kažkokio sodžiaus ūkininkui kelias iš eilės naktis prisisapnavo, kad jis eitų ir išsikastų paslėptus pinigus. Žmogelis neberimdamas nuėjo pasiklausti kunigą. Kunigas jam patarė eiti. Vieną vidurnaktį žmogelis nuėjęs pradėjo kasti. Atkasė kokį stuomens gilumą...