Penkiolika galvų

Senas ūkininkas, sulaukęs šventės, visus per prievartą išsiuntė bažnyčion. Jam rodės, kad visi išėjo, bet vienas bernas liko. Tas bernas neturėjo kuo apsivilkt, tai pasislėpė ir liko. Užlipo jis ant tvarto ir guli. Tik girdi - kažkas ateina. Žiūri - ūkininkas. Jis guli ant tvarto, ūkininkas jo nemato. Dienininko kampe iškasė duobę ir nuėjo. Palaukus atnešė puodą su pinigais ir, ton duobėn padėjęs, užkasė. Užkasęs sako:

- Šitų pinigų be penkiolikos galvų niekas nepaims!

Bernas, ant tvarto gulėdamas, sako:

- Gaidžių?!

Ūkininkas man, kad čia kalba velnias, imdamas pinigus savo globon, ir sako:

- Žmonių!

- Gaidžių! - bernas atsako.

Ir taip kiek kartų. Bet vis dėlto liko berno viršus.

Po kiek laiko bernas susitaisė penkiolika gaidžių galvų, atėjęs išsikasė pinigus ir pasiėmė.