Rožės saujoj
Viena tarnaitė, valydama stalą, trupinių niekad neišmesdavo laukan, bet, susipylus į burną, suvalgydavo.
Kartą, jai bešluostant stalą, atėjo kaimynas. Prie jo ji gėdijosi pilti trupinius į burną ir turėjo suspaudusi saujoje. Kaimynas klausia:
- Ką tu čia turi toje saujoj?
Ji nieko neatsakė. Kaimynas paėmė jos ranką, atgniaužė saują, žiūri - pilna sauja rožių.