Sužeistas ponaitis

Bernas arė lauką ir atsisėdo pavalgyti pietų. Bevalgydamas pamatė, kad per lauką slenka toks žemės sūkurys. Jis galvoja: „Kad neužeit ant manęs - apneš žemėm." Kaip tik tiesiai ant jo! Įpykęs jis paėmė peilį ir metė į tą sūkurį. Kai nuėjo sūkurys, eina ieškot - nebėr peilio.

Žiemą nuvažiavo į Rygą su kūliais. Pardavė kūlius, jau ruošiasi eiti apsipirkti, prieina toks ponaitis vokietukas, išima peilį ir sako:

- Ar tavo tas peilis?

Sako:

- Mano.

- Na tai, - sako, - žinai ką: daugiau taip nesimėtyk, kai aš važiuosiu! Va matai, peilis tavo, o jis man tiesiai palei ausį įsmigo.