Viena kapeikėlė

Ėjo keleivis ir rado koplyčėlę, kurioj buvo šventieji ir prie jų metami pinigai. Šalia buvo išpieštas velnias. Keleivis ir sako:

- Še tau, velneli, kapeikėlę.

Ir eina toliau. Tik iš už nugaros pasiginė jį toks ponaitis.

- Seneli, kur eini? - sako velnias.

- Bene gausiu nakvynės, - sako keleivis.

- Einam su manim. Aš tau duosiu nakvynę. Aš einu į dvarą kortom lošt.

Nusivedė velnias keleivį į tą dvarą.

- Aš atėjau kortų lošt ir atsivedžiau savo senelį, kad galėtų pernakvot.

Ponas sako:

- Gerai.

Įvedė į rūmus, keleivį paguldė, o jie susėdo kortom lošt. Kai ponaitis išlošia pinigų, vis atneša seneliui.

Ponas lošė ir pralošė visus pinigus. Ėmė lošt iš gyvulių - pralošė visus gyvulius. Ėmė iš paties dvaro - pralošė ir dvarą. Turi išeit. Ponaitis ir sako seneliui:

- Tu man nepagailėjai kapeikėlės, o aš tau palieku visą dvarą.