Žmogaus žvaigždė

Seniau žmonės pasakodavo, kad, kai žmogus užgimsta, ir nauja žvaigždė kartu sužiba - kiekvienas mat turi savo žvaigždę. Jeigu išeitum giedrą naktį, kada matyti daug žvaigždžių, ir imtum, į jas žiūrėdamas ir rodydamas pirštu, minti, skaityti, sakytum: „Gal šita mano? Gal šita mano?.." - kokius penkis-dešimt kartų, ir jei pataikytum parodyt tą savo žvaigždę, tai staiga numirtum. Tai niekas taip ir nedrįsdavo daryti - nemindavo tų žvaigždžių.

89 žodžiai (Skaitysite 1 min.)
  10 - 28 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras


MENIU