Kūdikio gimimas

Kūdikio atėjimas į pasaulį — džiaugsmingas įvykis šeimos gyvenime. Kol motina su naujagimiu dar ligoninėje, jaunas tėvas savo pirmagimį neretai įsivaizduoja raudonskruostį bamblį ir kaip nusivilia, pamatęs mažutėlę susiraukšlėjusią būtybę. Kiek bemiegių naktų praleis motina, kiek rūpesčių, švelnumo ir meilės reikės kūdikiui, kol jis taps toks, kokį įsivaizdavo jaunasis tėvas!

Gaila, bet pasitaiko dar ir tokių tėvų, kurie reiškia nepasitenkinimą, kai vietoj ilgai laukto sūnaus gimsta duktė.

Kiti atvažiuoja į ligoninę pasiimti žmonos ir kūdikio neblaivūs. Įžeidžia jie tokiu elgesiu ne tik žmoną, bet ir aplinkinius.

Gimus kūdikiui, kartu su džiaugsmais bei rūpesčiais atsiranda ir oficialių pareigų. Apie vaiko gimimą pranešama seneliams ir senelėms, artimiems giminaičiams, bičiuliams ir pažįstamiems. Senelėms ir seneliams duoda žinią sūnus (žentas). Kai jie gyvena netoli, tai daroma žodžiu, o kai toli — laišku ar telefonu. Kai kur yra paprotys apie kūdikio gimimą pranešti pažįstamiems atitinkama kortele, kurioje rašoma kompiuteriu ar ranka:

„Pranešame, kad gimė duktė Rūta. Gražina ir Jonas Žaliai".

Sveikinimas kūdikio gimimo proga išsiunčiamas tuoj pat, gavus apie tai žinią. Sveikinti galima laišku, vizitine kortele ar atitinkamu atviruku. Moterys, nešančios sveikinimus į ligoninę ar namus, kartu įteikia ir skintų gėlių. Parvažiavusią iš ligoninės motiną paprastai aplanko pažįstamos moterys, o jei gyvenama ankštai, pirmuosius du mėnesius nuo tokių vizitų susilaikoma. Iš vyrų ją aplanko tik artimi giminaičiai. Naujagimio ir motinos lankytojai atneša skintų gėlių, saldumynų, vaisių ar vaikui reikalingų dalykų. Į kambarį, kur yra motina su kūdikiu, neinama apsivilkus paltu. Higienos sumetimais neleidžiama motinos ir vaiko apkabinti ir bučiuoti. Netinka šalia jų triukšmauti ir garsiai juoktis. Lankytojas elgiasi kukliai, neduoda netaktiškų klausimų, nesistebi, jei vaikas silpnas ir mažytis, nelygina jo su kitu, stipresniu, gražesniu ir pan. Jeigu motina pati pareiškia susirūpinimą, kad vaikas pernelyg silpnas, ji raminama, jai sakoma, kad kūdikis sustiprės ir pasitaisys. Taktiškas svečias visada stengiasi pakelti motinos nuotaiką. Sveikinimo vizitas, kad nevargintų ir negaišintų jaunos motinos, turi būti trumpas. Iškilmės kūdikio gimimo proga rengiamos kiek vėliau. Prie šventinio stalo sakomos kalbos ir keliamos taurės visų pirma į naujagimio sveikatą, paskui — į motinos ir tėvo.

Svečiai atneša dovanų. Tai gali būti naujagimiui skirti daiktai, taip pat vertingos dovanos, kurios jam pravers tik ateityje.

Vardo parinkimas. Vardas turi derintis prie pavardės, t. y. abu kartu turi būti lengvai ištariami ir gerai skambėti. Prasimanyti ir mums svetimi vardai skamba groteskiškai. Ne visiškai teisinga duoti ir retus vardus, susijusius su įžymiais istoriniais asmenimis ar literatūriniais herojais. Tokie vardai nejučia kelia asociacijas, norą lyginti.

Venkite apgalvotų sutapimų — kai jūsų pavardė Cvirka ar Simonaitytė, neduokite vaikui vardo Petras ar Ieva.

Vardas duodamas visam gyvenimui. Tai reikia turėti galvoje, jį renkant.

Kai vardas parinktas, naujagimį per mėnesį nuo gimimo dienos reikia užregistruoti rajono (miesto) civilinės metrikacijos skyriuje. Registruojant pateikiamas pareiškimas, gydytojo pažymėjimas ir tėvų dokumentai.