Svečias

Nelauktas svečias gali šeimininkus ne tik pradžiuginti, bet ir netyčia užklupti. Todėl, pas ką nors einant, reikia atsižvelgti į laiką, to žmogaus darbo specifiką ir gyvenimo būdą. Geriausia paklausti — asmeniškai ar telefonu,— kuriuo laiku jam patogiau jus priimti. Neįspėjus į svečius galima eiti tik tada, kai esate tikri, jog šeimininkai visada jūsų vizitu bus patenkinti. Į svečius neinama anksti rytą ir vėlai vakare. Pagal mandagumo taisykles į svečius vaikštoma nuo 12 iki 20 valandos.

Jei vizitas sutampa su pietų ar vakarienės metu ir šeimininkė iš mandagumo kviečia prie stalo, galima padėkoti ir atsisakyti, paaiškinant, jog neseniai valgėte. Tačiau, kai šeimininkė atkakliai prašo ir deda ant stalo valgymo reikmenis, nesispyriokite.

Išeiti, tik ką pakilus nuo stalo, nemandagu.

Būnant svečiuose, negalima prarasti laiko jausmo. Jei šeimininkas tarp kitko užsimins apie kažką nepadaryta ar žvilgtels į laikrodį, vadinasi, svečias užsibuvo. Patarlė sako: „Nesibijok svečio sėdinčio, bijokis stovinčio". Tai — mėgėjams pastovėti atsisveikinant prie lauko durų.

Yra ir daugiau detalių, kurių nereikia užmiršti, einant į svečius. Skambinama prie durų trumpai. Jeigu po pirmo skambučio niekas neatidaro, galima paskambinti dar kartą, bet ne daugiau. Kai šeimininko nėra namuose ir sužinoma jį esant svečiuose, jokiu būdu negalima pas jį ten eiti. Tai leistina tik išimties atvejais. Į svečius paprastai nesivedama svetimų žmonių, iš anksto dėl to nesusitarus. Tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai žinoma, jog šeimininkas džiaugsis, matydamas tą žmogų, galima jį atsivesti.

Vaikai į svečius vedami tik ten, kur taip pat yra vaikų arba kur jie tikrai laukiami.

Su šunimis į svečius neinama.

Nereikia nė sakyti, jog šeimininką ir save gerbiantis žmogus neis į svečius įkaušęs, nesiskutęs, įsikandęs papirosą ir t. t.

Dar ant laiptų reikia kruopščiai nusivalyti kojas. Vyras, įeidamas į patalpą, nusiima galvos apdangalą. Batai, basutės ir kitoks gatvės apavas, kaip ir lietsargis, paliekama prieškambaryje.

Moteris, atėjusi trumpam, gali nenusivilkti palto. Jei vyriškiui nepasiūloma nusivilkti (šeimininkai tai būtinai turi padaryti), į kambarį jis įeina apsivilkęs ir skrybėlę laiko rankoje. Negalima skrybėlės dėti ant stalo. Ant baldų nedėtini juos gadinantys daiktai. Prakaituotomis rankomis nečiupinėjama kėdė, fotelis, sofa ir t. t. Svečias, įvestas į kambarį, kuriame nieko nėra, laukia stovėdamas. Nepriimta vaikščioti iš kampo į kampą, apžiūrinėti daiktus ar smalsiai žvilgčioti pro praviras duris į kitus kambarius. Kai į šeimininko namus ateina dar vienas svečias, pirmasis neturi tuoj pat išeiti, nes gali susidaryti įspūdis, jog atėjusiojo buvimas jam yra nemalonus. Be to, šitai nepatogu ir šeimininkui — vos spėjai pasisveikinti su vienu, jau atsisveikink ir lydėk kitą. Reikia dar šiek tiek pabūti, ypač kai kitas svečias jums nepažįstamas.

518 žodžiai (Skaitysite 3 min.)
Kaip elgtisSvečiuose
  10 - 9 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras