Kur tėvai iškrauna savo emocijas

Rimčiausi kėblumai su vaikų norais tvarkantis, tai baimė emocijų. Kai mes sakom ne negalima, tai kas ištinka? Vaikas isterikuoja, pyksta, vieni vienaip kiti kitaip pyksta, tai normali reakcija. Mes rezonuojam su vaikų emocijom, ir mus tai paliečia. Tėvai kurių motyvas buvo vaiką kviečiant į šeimą, noras kažkuo pasidalinti, o ne kažko laukiant iš vaiko, tėvai nerezonuos tas vaiko emocijas. Kai mes turime deficitinį motyvą, pvz trūksta kažko šeimoje, džiaugsmo... deficitinė nuotaika visada yra pavojinga, čia yra principas, jį galima taikyti visur gyvenime, jei žmogus kažką daro su intencija gauti, o ne duoti, ten užprogramuotos problemos. Kad vaikai leistų mums realizuotis kaip mamoms kaip tėvams, pirmiausia mes turime tapti brandžiomis asmenybėmis, tėvai turi būti pilnaverčiai, savipakankami prieš vaiką kviečiant į šeimą.