Pasakos apie darbą
Buvo labai graži vasaros diena skruzdėlė, sunkiai vilkdama savo nešulius, ėjo miško takeliu. Staiga, kur buvęs nebuvęs, jai ant tako stryktelėjo žiogas ir sako:
- Sesele, ko tu taip vargsti? Matai, kokia graži diena. Tai dainuok ir linksminkis!
Skruzdėlė pažiūrėjo į žiogą ir...
Augino tėvas tris sūnus. Du vyresnieji dėjosi didžiais gudruoliais, o jaunėlį visi niekino ir paiku laikė.
Vieną dieną vyriausias sūnus pasisakė savo tėvams, kad eisiąs į girią lekiančio laivo statyti. Motina jam prikimšo pilną pintinėlę gardžiausių valgių, tėvas pridėjo...
Kartą vilkas sutiko girioje žmogų ir prašo: - duok man duonos!
Žmogus davė. Vilkas suėdė, apsilaižė, - duona jam pasirodė labai skani. Sako žmogui:
- Ką reikia daryti, kad ir aš visada duonos turėčiau? Išmokyk mane!
- Gerai, - sutiko žmogus ir pradėjo vilką mokyti. - Pirmiausia...
Seniai, labai seniai tai buvo. Kartą ėjo keliu saulė, šaltis ir vėjas ir eidami tarpusavy kalbėjosi.
Saulė sako:
— Aš esu už judu stipresnė!
Šaltis atsikerta:
— Ne, aš esu stipresnis.
Vėjas nenusileidžia:
— Ne, netiesa. Aš stipriausias!
Visi žino,...
Kitados gyveno moteriškė, kuri turėjo dukterį ir podukrą. pamotės duktė buvo negraži, nemandagi ir tinginė, o podukra - gero būdo ir kasdien darėsi vis dailesnė.
Vieną žiemos dieną pamotė pasišaukė podukrą, padavė duonos kampelį ir sako:
- Eik į mišką ir parnešk man...
Kitą kartą gyveno senukas ir senutė, jie turėjo tris vaikelius. Senukai buvo labai neturtingi, dažnai pristigdavo net duonos pavalgyti. Vienas vaikelis prašė tėvo, kad leistų jį pas žmones tarnauti, duonelės pasiieškoti. Tėvas sako:
— Eik.
Vaikas ėjo ėjo, priėjo girią ir...
Sykį vienas jaunas vyrukas, gerai išsimokęs dailidės amato, užsigeidė keliauti po pasaulį. Kelias dienas ėjęs, sutiko vieną žmogų, einantį tuo pačiu keliu, ir dabar juodu ėjo drauge, kad abiem laikas ne taip prailgtų. Pakeliui tas žmogus dailidei prisipažino, kad jis Perkūnas...
Per mylią nuo sostinės stovėjo sena pilis su storomis dantytomis sienomis ir aukštais bokštais. Toje pilyje gyveno turtingi ir garsūs bajorai, vyras su pačia. Jie ten gyveno, tiesą sakant, tik vasaros metu. Pilis buvo iš viršaus graži, o viduj patogi ir jauki. Iš akmens iškaltas giminės...
Kartą vienas bernaitis išėjo į pasaulį laimės ieškoti. Ėjo ėjo keliu ir beeidamas išalko. Atsisėdo ant kelmo, išsiėmė duonos kampelį ir valgo. Tik kur buvęs nebuvęs, priėjo prie bernaičio senas senelis.
- Duok, sūneli, ir man duonutės.
Bernaitis tuojau perlaužė duoną per...
Beeidami per mišką, trys račlai savo likimu skundėsi.
— Ei,— sako,— kad mes galėtume nusikratyti savo pilvais, kokie turtingi paliktume! O dabar dirbk nedirbęs — visa tie prakeikti pilvai suryja.
Išgirdo jų kalbą senukas ir klausia:
— Ar jūs norite pilvais atsikratyti?
— O...
Buvo vienas žmogus ir turėjo tinginę pačią. Vyras vis sako jai:
— Ko tu neverpi? O pati jam:
— Eik, žiūrėk - pilną aruodą verpstėm užkroviau, o tu man galvą kvaršini.
Vyras sako:
— Nagi, parodyk, kur tavo verpalai?
Pati įlipo į aruodą ir, paėmus verpstę, kur buvo...
Prie beržynėlio, smėlyne, augo dėdės Galvono bulvės. Joniukas su Bronium, grįždami iš mokyklos, eidavo ne keliu, o per beržynėlį, kad būtų arčiau. Reikėdavo pereiti ir bulvių lauką. Vieną dieną dėdė Galvonas vagojo bulves. Arklys lengvai traukė nedidelį plūgelį, ir...
Gyveno kartą žmogus ir turėjo dukterį, kurią vadino išmaniąja Elze. Kai ji užaugo, tėvas tarė:
– Laikas išleisti ją už vyro.
– Taip, – tarė motina, – jeigu tik atsiras, kas norės ją imti.
Galų gale iš kaži kur toli atvyko vienas jaunikis, vardu Ansas, ir pasipiršo, bet sakė...
Buvo kartą tokia mergiotė, kuri labai tingėjo verpti. Kad ir ką motina sako, niekaip negali jos prie to darbo prispausti – neverps ji, ir nors tu ką. Galų gale motinai trūko kantrybė, įpykusi stvėrė ji brūklį ir ėmė karšti dukteriai kailį, o toji kad paleis dūdas. Ir...
Eina tėvas kviečių sėti.
— Kur eini, tėveli? Aš palydėsiu, — siūlosi mažiulis sūnelis.
— Einu pyragų gaminti. Eikš, eikš, pasižiūrėk.
Žiūri sūnelis, kaip tėvas ranka mojuoja, kviečius barsto, ir galvoja, kur čia tie pyragai jam teks pamatyti.
Pasėjęs vedasi tėvas sūnelį...
Gyveno sau toks vyras. Sykį jis nuėjo į girią malkų pasikirsti, žiūri, kad ateina meška. Tos meškos išsigandęs, įlindo jis į krūmą, o meška atėjo prie to krūmo ir atsigulė. Tame krūme būdamas, jis užmigo, o kai pabudo, žiūri — ta meška pavirtusi gražia mergina. Jis tą...
Atsitiko, kad vieną gražią dieną Viešpats Dievas panoro po dangaus sodą pasivaikščioti ir pasiėmė visus apaštalus ir šventuosius, liko prie dangaus vartų tik vienas šventas Petras. Dievas prisakė jam, kol grįš, nieko dangun neįleisti. Tad stovėjo Petras prie vartų ir sergėjo....
Dvi dienas šėlo audra. Jūra riaumojo, didžiulės bangos virto į krantą, protarpiais lietus pylė kaip iš kibiro.
O naktį audrą lyg kas į maišą būtų ėmęs ir sugrūdęs.
Rytą tyku, ramu, gražu aplinkui. Saulutė šviečia, paukšteliai čiulba.
Išcimpina žiovaudamas...
Kitą kartą vienas žmogus panoro pasidaryti geldą. Tam darbui pasamdė meistrą. Meistras tašė tašė — ėmė ir numažino. Nuėjo pas šeimininką ir sako:
— Niekai iš didelės geldos, reikia dirbti mažesnę.
Seimininkas sutiko.
Meistras kad kirto — ir vėl sumažino. Eina...
— Žagre, žagrele! Jau pavasaris atėjo. Aš noriu, kad tu mane apartum,— paprašė žemė žagrę.
— Aš sutinku, bet nieko negaliu padaryti be savo vyresniosios seselės verstuvės,— atsakė žagrė.
— Tu žinai, kad aš tau niekuomet neprieštarauju,— atsiliepė verstuvė,...