Eilėraščiai apie žiemą

Spindi tėviškės žiema,
Užsūpuota, supustyta.
Eglių kuorais apsupta,
Aukso tiltais nusagstyta.

Saulė bėga per pusnis,
Kiekvienoj pėdoj — po rožę.

Gulbėm plazdančiom baltom
Už eglyno pūgos ošia.

Rogėmislnučiuoš žiema
nuo didžiulio sniego kalno.
Mėlynu sparnu naktis
palytės tau...

Rikiuojasi pušelės
Palaukėj ties giria,
O jų šakelės žalios
Su sniego kepure.

Pirkutė
Baltu stogu —
Dengta
Švelnia vata...

Po stogu
Daug kiškiukų,
Stirnelė
Apsnigta...

Rikiuojasi pušelės
Palaukėj ties giria.
Balta, šilta pirkelė
Su sniego...

Važiavo žiema ledo tiltu
Ir vežėsi pusmaišj miltų.

Ir džiaugėsi:
— Bus kaip iš rago
Sausainių, riestainių, pyrago!

Gulėsiu viena sau po uosiu
Ir valgysiu. Niekam neduosiu.

Užkliuvo jos ratai už vėjo,
Ir miltai visi išbyrėjo.

Rugelis tyliai snaudžia,
Paslėptas nuo speigų.
Rugelj žemė glaudžia,
Užklojusi sniegu.

Žemelei daigas rūpi.
Po žėrinčia šarma
Sūpuoja žemė rugį —
Kaip mylinti mama.

Miegoki, žiemkentėli,
Miegoki, čiūčia liū.

Apšerkšniję mūsų žiemos –
Balta, balta – kur dairais –
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.

Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas –
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.

Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių,
Apie vandenis, kur teška
Iš...

Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną.

Spindinčiu sniegu nušluosto
Mėnesio cukrinį skruostą.

Žiūri jis, kaip sniego rožės
Iškilmingai puotai ruošias.

Net stikliniai manekenai
Šokti mokosi tai dienai.

Šaltis kiemsargis jau trina
Ledo pasakos vitriną

Ir už slieką...

Sniego didelės plaštakės
Tarp šalnos žolynų plakės,
O paskui iš lėto tūpė
Į stiklinę gruodžio upę

Ant ledinio veidrodėlio,
Ant sidabro laikrodėlio,—
Siuvinėtuos šalčio rūbuos
Ant sapnų sūpynių supos.

Štai jums vakaras žiemos —
Jis ieškojo šilumos,—
Patyliukais atkeliavo
Visas baltas nuo šarmos.

Kai tarpuvarčiuos senuos
Žydros pūgos aimanuos,
Jo minkštų pūkuotų žingsnių
Negirdėsite kiemuos.

Štai jums vakaras žiemos.
Pasiilgęs šilumos,
Jis atėjo ir sutirpo
Prijuostėlėje mamos.