Gražūs eilėraščiai

Kuri gražiausia
Spalva gimtinės? —
Paklausiau mamą
Apsikabinęs.

Gal žirginėliai
Ant aukšto kranto.
Gal beržo kasos,
Kai upėn krenta?

O gal gražiausias
Linų melsvumas
Ar vakarinis
Giružės dūmas?

Gal surikiuotos
Rugelių gubos?
Gal sidabrinės
Žiemužės...

Mano knygelės dar plonos,
Mėlynos, žalios, raudonos.
Daug piešinėlių dailių,
Paukščių, žvėrelių, gėlių.

Atbrenda vilkas per sniegą.
Kiškis pakrūmėje miega.
Bėgsiu tėvelio pašaukt:
Reikia tą vilką nušaut.

Vilkas baisus ir nedoras,
Didelis, piktas ir storas,

Jau pranašai linksmų dienų
Kas rytas lanko mus.
Ir vėjas — vėjas iš kalnų
Jau beldžias į namus.

Kvatoja vėjas—žino jis,
Kad juodi medžiai bus žali,—
Pro langus skverbias, pro duris:
— Pavasaris jau netoli!

— Ei, susirinkite visi!
Aš tuoj nupūsiu jums takus,—
Ir žaisite...

Saulele, dar neik namo!
Dar leiski mums linksmai pažaist.
Dar valandėlę palūkėk
Ant kalno — ties baltais beržais.

Dar šviesk, dar šviesk švilpėjui strazdui,
Banguojantiems rugių laukams,
Ir aukštai kriaušei, bitei pilkai,
Mažiems geriems ežių vaikams.

Saulele, dar neik...

Mirga žvaigždėm ir snaigėm
Žalios, palaukių eglytės.
Sidabro varpeliais aidi
Naujųjų metų rytas.

Paukščiams parneš dovanų
Saulę — raudoną uogą,
Kiškiams — šiltų kailinių,
Vaikams — saldainių ir juoko.

Spindi ledinis langas,
Briedžio ragais išrašytas.
Sidabro...

Ačiū tau, Geguži,
Už padangę tyrą,
Už padangę taikią,
Už laukų gėles.

Ačiū už vaikystės
Ramų šviesų sapną,
Po žvaigždėtom skraistėm
Snaudžiančias girias.

Ačiū už šaltinių
Skaidrią žydrą versmę.
Ant darbščiųjų rankų
Saugiai mus laikai.

Už...

Rikiuojasi pušelės
Palaukėj ties giria,
O jų šakelės žalios
Su sniego kepure.

Pirkutė
Baltu stogu —
Dengta
Švelnia vata...

Po stogu
Daug kiškiukų,
Stirnelė
Apsnigta...

Rikiuojasi pušelės
Palaukėj ties giria.
Balta, šilta pirkelė
Su sniego...

Jau sutirpo ledo tiltas!
Pa pa pa!—
Lietutis šiltas.
Pa pa pa!
Pavasarėlis!

Pa-pakalnėje
Prie balos
Ne gelsvi žąsiukai
Kalas,
O pu-pu-purienos —
Gėlės!

Iš raudono traktoriuko
Dūmų kamuoliai parūko,
Pa-pa-papsi
Po dirvoną...

Pa pa pa!
Pabusk, žemele!
Pasidžiauk...

Šarkele varnele,
keli tavo vaikeliai?
Nežinau, neskaičiau,
jei tu nori—suskaityk
ir kitiems pasakyk:

Du namuos, du kapuos,
Du duoną raiko,
Du pinigus skaito.
Du sėja, du akėja,
du tvorą tveria,
du dirvonus aria.
Du guli, du kulia,
du grūdus paiso,
du ant stogo švaistos.
Du...

Prie melsvo šilo, prie melsvo šilo
Rymo nameliai, gražiai dažyti.

Rymo nameliai, gražiai dažyti.
Girgžda langinės, tulpėm kaišytos.

Girgžda langinės, tulpėm kaišytos,
Švyti už lango senelės akys.

Švyti už lango senelės akys,
Žiūri j taką, smėliu...

Stovi gluosnis
Toks papuręs,—
Žydros balos,
Baltos burės.

Plauk, laiveli,
Plauk, laiveli,
Per saulėtą
Mano šalį

Iš užgirio pilnas mėnulis antai
įspindo į langą gryčiutės,
šarmotas rytys nebeblaško sniegų,
Tik kvapą užimdamas spaudžia
Ar pirštais gudriais ant gryčiutės langų
Žvaigždelėmis verpaią audžia.

Pilnas rėtis trupinių.
/Dangus ir žvaigždės/

Dejavo senas laikrodis:
— Nelaimė, tiku-taku.
Esu aš senas laikrodis,
Atvykęs čia nuo Trakų.

Esu garbingas laikrodis,
Aš niekam nemeluoju.
Dabar truputį šlūbčioju,
Vėluoju negaluoju.

Esu iš kito šimtmečio —
Matai auksinį gaidį?
Esu iš kito šimtmečio,
Bet vis dar noriu eiti.

Kadais...

Kiški piški,
Greitakoji,
Pasakyk,
Kur tu nakvoji?

- Prie miškelio,
Po egle,
Balto sniego
Patale.

Kiški piški,
Stačiaausi,
Kur šiandieną
Tu keliausi?

- Pamiškėj
Ugnelė dega,
Kepsiu ten
Vaikams pyragą.

O ar mums
Pyrago duosi,
Kiški piški,
Skeltanosi?

- Kas klausys
Mamytės, tėtės,
Tam...

Baltos lankelės —
Puslapiai skleidės...
Juodos avelės —
Bėgančios raidės.
Kas gi jas gano?
Akys kaip segės.
Juodos avelės
Pasaką sekė.
Pasaką sekė
Margą lyg raštą
Apie pasaulio
Mėlyną kraštą.
Apie teisybę,
Apie gerumą,
Trečiojo brolio
Kvailio gudrumą...
Lyg iš gausybės
...

Ilgas vakaro šešėlis,
Prie kamieno prisišliejęs,
Tyliai tyliai pasiklausė,
Ką tu man sakei į ausį.

Apie vakaro gerumą,
Apie rūmą — rožės krūmą,
Apie pamestą kurpaitę.—
(Ją ryte atras našlaitė),

Kaip ežys ir jo ežięnė
Verda saldžią obuolienę...
Apie tai, , kaip čia po...

Mažutėj gatvelėj
Vidurnaktį
Tykiai
Pabunda iš sapno
Nematomi
Stikliai.

Jų žingsniai
Stikliniai.
Stikliniai jų būstai.
Koks senas
Tas amatas —
Stiklą išpūsti!

Gatvelėje
Stiklių
Ant stiklo svarstyklių,
Žiūrėkite,
Sukas
Trapus
Sviedinukas!

Prie vartų išeina
Stiklinė
Mergytė.
...

O per naktį nuo balkono
Dingo aitvaras pernykštis...
Išsirito iš kokono
Mėlynsparnė peteliškė.

Rodos, nieko neįvyko —
Tik liūtis nuplovė kiemą,
Tik atvertus žalią knygą,
Saulė žaidė visą dieną.

Tik į vakarą aikštingai
Ėmė suktis pienių pūkas,
Tik aukštoj žolėj pradingo
...

Visą dieną
Mes po kiemus
Lakstėm,
Žaidėme indėnus.

Šliaužiojom
Po žolę žalią.
Tyliai žaidėm
Katę-pelę.

Žaidėm netgi
Tėtę-mamą.
Smėly statėm
Smėlio namą.

Žaidėm
Mokytoją-klasę...
Visą dieną
Mokslas tęsės.

O paskui —
Diena prabėgo,
Ir nebežaidėme.
Nieko.

Senas sargas
Kaktą trina,—
Slaugo sergantį žvėryną:
Begemotas meta svorį —
Nieko valgyti nenori.
Dešimt Nilo krokodilų
Iš vandens nebeiškilo.
Trys šimtai senų papūgų
Vieno katino pabūgo.
Ten po palmėm Liūtas liūdi,—
Kur klampot per tokią liūtį?..

Viskas klostos negerai,
Kai...

Buvo juoko — ligi valiai.
Sako, saulėje įrudę,
Net labai rimti karaliai
Šokinėjo per virvutę.

Ant palangių zuikiai lakstė,
Gėlės sodininką laistė,
Ir jisai — tiesiog baisu —
Ėmė augt lig debesų.

Na, o paukščių pardavėjo,
Rodos, nieks nepakerėjo,
Bet, išlaisvinęs dagilį,
...

Mezgė mezginį bobutė —
Kol už lango vėjas pūtė,
Medžių garbanas išraitė —
Baigė megzti kepuraitę.

Mezgė mezginį bobutė.
Kol už lango vėjas pūtė,
Kiemą išplakė audra,—
Buvo pirštinių pora.

Mezgė išmezgė korėtą
Lėlei rožinį parėdą.
Mezgė mezginį bobutė,
O už...

Kas už tų vijoklių sienos?
Seno sodo sėklų sielos
Tyliai plazda po žeme,
Netrukdykime, eime.

Kas už lango atsiduso,
Kai čionai nebuvo mūsų?
Tas, kam buvo tuo laiku
Truputėlį nejauku.

Kas tenai už aukšto bokšto
Visą laiką gudriai spokso?
Ką šįvakar pasakys
Debesies žydra akis?

Palinksta mama
Prie vaikelio sapnų.
Išdygsta žolė
Po dagilio snapu.

Kai žolę paglosto
Žemelės delnai,
Prasikala sraigei
Taškuoti sparnai.

Linguoja balti
Debesų patalai
Gimtinės dainelę,
Kurią pamilai,

Ir budi per naktį
Aukšta ir kaitri
Saulėgrąža —
Saulė apuoko aky.

Linksmas linksmas fotografas
Lyg iš pasakos koks grafas
Stiklą blizgindamas trina,
Puošia nuotraukom vitriną.

Štai mergaitė. Ji suaugus.
Ji, keistai surišus plaukus,
Žiūri tiesiai į mane
Su vestuvine suknia.

O toliau — ūsuotas dėdė.
Du kariai — jo sūnūs sėdi.
Dar toliau — tokia...

Tyla, įsisupus į skarą pūkinę,
Pasiėmė didelę skujų pintinę.

Ji paliepė varnų pulkams netarškėti,
Pasupo prie kelio miegūstą erškėtį,

Paskui pastovėjo šiek tiek prie užkalto
Medinio vasarnamio — tuščio ir balto.

Ji pamestą sviedinį glaudė prie kojų,
Kurio visą vasarą...

Sukūrei mane, Kristianai keistuoli,
Iš nieko.
Iš sapno kaip žėrinčio sniego,
Dabar aš po kabančiu pasakos tiltu
Degtuką įžiebsiu, kad pirštai sušiltų.
Dabar aš jau būsiu.
Dabar aš jau būsiu,
Ir niekad liepsnelės mažos neužpūsiu,
Kurią dovanojai.
Praeiviai paslaugūs
Man šypso.
Ir...

Karalius Neptūnas
Ant jūržolių sosto
Putojantį vandenį
Delnu užglosto.

Pažiūri į jūrą,
Pažiūri į dangų
Ir laivui jis pasiunčia
Vėją palankų.

Karalius Neptūnas
Šiandieną ramus.
Sugrįžo laivai
Į gimtuosius namus.

Gal ir tu kada įgriūsi
Į skliautuotą kiemo rūsį.
Kur aukštai — pro siaurą angą —
Spindulys retai patenka.

Čia nuo vasaros paklydę
Sviediniai. Kreiva žvakidė.
Senos knygos dėdės Miko
Po akmens skliautu užmigo.

Dengia sienas drėgnas ūkas.
Tyli molio avinukas.
Švarią staltiesę...

Vaikų vežimėlis,
Riogsojęs kamputy,
Svajojo šį vakarą
Garvežiu būti.

— O, jeigu turėčiau
Aš garo variklį!..
Galėčiau miestan
Geležinkeliu vykti!

Išgirdus naujieną,
Iš gryno pavydo
Štai kiaulė taupyklė
Nuo spintos nukrito...

Pažėrė po kambarį
Saują skatikų,
Ir sieninis...

Jurgeli meistreli,
Ar josim į puotą?
Balnosime žirgą —
Medinį, kuoduotą.

Paimsim karietą,
Paauksintą balną.
Mums reikia suspėti
Už vakaro kalno.

Už vakaro kalno,
Už laumžirgių dvaro,
Kur du vabalai
Mums vartus atidaro.

Kur siuvasi pieva
Gėlėtą sijoną.
Kur žydi languos
Po...

Mamos rankos
Bulves skuta.
Mamos rankos
Tvarko butą.

Verda, kepa,
Plauna, šluosto
Ir galvelę
Man paglosto.

O žvaigždutė žvaigždutaitė,
Užsirišus skepetaitę,
Tylią naktį nenusėdi:
— Ei, tėveli mėnesėli,

Sidabru dangus barstytas,
Dar labai negreitai rytas.
Kol rasa žolėj nudžius,—
Pasikvieski į svečius!

Ir žvaigždutė iškeliavo
Pas mėnulį mėnesėlį.
Mėnuliukai vaiduokliukai
...

... O žvejai ištraukė tinklą —
Pasirinki, kas patinka.

O žvejai ištraukė tinklą —
Visą spindintį, turtingą.

Panardintą šimtą sykių,
Pilną sidabrinių silkių.

Tuoj į krantą neš laimikį!
Neužmiki, neužmiki...

Dar bangoj saulelė dega —
Tau žvejai ištrauks lydeką,
 

Tą,...

Avinėliai švelniavilniai,—
Sako,—
Buvo boba Vilniuj?

Boba — molinukė,
Skara — baltapūkė...

Čirškė žvirblis kamine,—
Gal ir buvo,
Gal ir ne.

Buvo, buvo,
Kaip nebuvo! —
Ten atgal kregždutė siuvo.

Pirko dūdą su verba,
Margą audeklą.
Arba

Jei nebuvo, tai nepirko
Anei margo,
Anei...

Aš į krantą plaukiu,
Pasiilgus žmonių,
Pasiilgus žmonių,
Seno uosto žmonių.

Aš į krantą plaukiu,
Aš — mergaitė žuvis.
Iš melsvųjų akių
Ilgesys tik sušvis.

Aš į krantą plaukiu,
Dega uostas jaukus - 
O mane juk taip pat
Sugalvojo žmogus!

Senamiesčio keistos lėlės —
Kai siaučia lietus pašėlęs,
Ant čerpių raudono stogo,
Palikę teatrą, šoka.

Jos būna juokingos ir liūdnos,
Jos moka braidžiot po liūnus,
Paskui prie ledų, vežimėlio
Aplaižo pirštus pamažėliais.

Šešėlių išmarginta siena
Joms primena mažą...

Kristianai Andersenai, tu
Čia, po Kopenhagos žibintu,
Išstovėjai lyjant kiaurą naktį,
Ir todėl aš privalėjau degti
Sąžiningai — iš visos širdies.
Ir dabar aš supratau išties
Nesvarbu, kad jau esu pasenęs,—
Manyje slapta ugnis rusena —
Prisiminkim Hansą Kristianą,
Prisiminkim Hansą...

— Diena — balta,
Naktis — juoda,
Geltoni lapai vystantys,—
Pasakė rudenio teta,
Kuri kalbėjo
Mįslėmis.—

Ant aukšto kalno —
Ar matai?
Auksinė kepuraitė.
Rudi vardai,
Rudi vardai
Ant klevo susiraitę.
 

O pintinaitėj pamestoj
(Net ašara nutrūko) —
Senukas piktas —
Oi, oi, oi!
Raudoni...