Gražios skiedros

Kitą kartą vienas žmogus panoro pasidaryti geldą. Tam darbui pasamdė meistrą. Meistras tašė tašė — ėmė ir numažino. Nuėjo pas šeimininką ir sako:

—        Niekai iš didelės geldos, reikia dirbti mažesnę.

Seimininkas sutiko.

Meistras kad kirto — ir vėl sumažino. Eina jis pas šeimininką sakyt, kad niekai iš tokios geldos.

—        Reikia dirbti visai mažutę.

šeimininkas vėl nusileido.

Meistras, darydamas mažutę, tiek sumažino, kad net nebežinojo, ką daryti.

—        Niekai iš mažos geldelės, verčiau padirbsiu samtį.

—        Dirbk.                                           I

Meistras ir dabar persistengė — nebeišeina nė samtis. Atėjo pas jį šeimininkas. Meistras sako:

—             Verčiau šaukštas nei samtis. Dirbo šaukštą, bet ir tas nepavyko.

Tada jis tarė šeimininkui:

—             Ot gražių skiedrų padariau! Neturėjo šeimininkas ką besakyti.