Vaikas nesėda ant puoduko

Jeigu vaikas priešinasi. Jau minėjome, kad vaikas kartais nenori sėsti ant puoduko: staiga pradeda nedaryti į puoduką, o tik atsikėlęs nuo jo, pridirba į kelnaites.

Vaikas, kuris nenori sėsti ant puoduko kelias savaites ir kaskart vis labiau priešinasi, gali susilaikyti nesituštinęs ne tik tuo metu, kai sėdi ant puoduko, bet ir visą dieną, jei tai jam pavyksta. Toks vidurių užkietėjimas vadinamas psichologiniu užkietėjimu. Jis retai kada pakenkia vaiko organizmui, bet parodo, kokia jo nervų sistema.

Kartais tokį pasipriešinimą galima sušvelninti, motinai būnant šalia vaiko, jį meiliai kalbinant ir retkarčiais primenant, kad jis turi padaryti į puoduką. Kitaip sakant, juokais ir švelnumu greičiau palaušite jo užsispyrimą. Jeigu per 10 minučių vaikas vis tiek nieko nepadaro, paleiskite jį, nesunkinkite padėties. Tačiau po kelių minučių jis pridirbs į kelnaites ar ant grindų. Jūs, žinoma, supyksite. Bet jeigu suprasite, kad šitaip vaikas demonstruoja savo nepriklausomybę, tikriausiai gebėsite nuleisti viską juokais. Geriausia išeitis iš tokios padėties — pasakyti vaikui: ,,Rytoj tu gal padarysi į puoduką, kaip didelis berniukas".

Nesistebėkite, jeigu vaikas priešinasi kelias savaites. Žinoma, nėra prasmės giedoti tą pačią giesmę kasdien. Geriausia kuriam laikui jį palikti ramybėje, o paskui vieną gražią dieną, kai pasirodys, kad jis tapo suaugesnis ir nuolaidesnis, pabandyti iš naujo.

Dar labiau užsispyręs vaikas gali visai nesėsti ant puoduko. Jeigu jis nelabai spyriojasi, galima linksmais pokalbiais jį užšnekinti ir vis dėlto pasodinti ant puoduko. Bet jeigu vaikas labai kratosi puoduko, vadinasi, jis iš tikrųjų bijo tuštintis, tad ir nereikia versti. Duokite jam ramybę, bet po poros savaičių draugišku tonu priminkite, kad kada nors ir jis darys į puoduką, kaip visi vaikai. Stebėkite jį, vieną gražią dieną jis pats pasiprašys. O jeigu motina iš viso nekalbės su vaiku šia tema, jis gali dar tvirčiau įsitikinti, kad tai, ko iš jo norima, yra negerai arba pavojinga. Jei motina tai vaikui aiškina tvirtu, švelniu tonu, jis greičiau suvokia, kad sėsti ant puoduko yra būtina, norint tapti suaugusiu žmogumi.

Kai kuriais atvejais vaiką pavyksta „papirkti": pavyzdžiui, pasiūlyti mergaitei gražias kelnaites su mezginėliais kaip atpildą už tai, kad ji jų neterš ir į jas nešlapins, arba berniukui kostiumėlį, kuris jam labai patinka. Daugeliui vaikų pravartu pasižiūrėti, kaip kiti vaikai išdidžiai sėdi ant puoduko.