Vaiko vystymasis ir raida

Jis kartoja visą žmonijos vystymosi istoriją. Be galo malonu stebėti, kaip auga ir vystosi mažas vaikas. Iš pradžių jūs tik matote, kaip jis auga. Paskui vaikas pamažu pradeda įgyti žmogiškosios išminties. Bet iš tikrųjų jo vystymasis yra kur kas sudėtingesnis procesas, negu jums atrodo. Kiekvienas vaikas vystydamasis žingsnis po žingsnio kartoja visą žmonijos istoriją, jos fiziologinę ir dvasinę evoliuciją. Iš pradžių motinos įsčiose užgimsta ląstelė, iš kurios vėliau išsivysto žmogus, lygiai kaip kadaise vandenyne atsirado pirmoji gyva ląstelė. Po kelių savaičių gemale, esančiame amniono skystyje, atsiranda žiaunos, kaip žuvims. O kai vienerių metų vaikas nuo keturių atsistoja ant dviejų kojų, tuo jis pakartoja mūsų tolimuosius protėvius, kurie kažkada pradėjo vaikščioti dviem kojomis. Būtent šiuo laikotarpiu vaikas mokosi naudotis savo rankomis, pasidaro vikresnis. Mūsų tolimieji protėviai atsistojo ant dviejų kojų, nes pastebėjo, jog rankas galima naudoti svarbesniems, negu vaikščiojimas, reikalams. Sulaukęs 6 metų, vaikas pasidaro šiek tiek savarankiškesnis. Svarbiausia šiame jo gyvenimo periode yra prisitaikyti prie aplinkinio pasaulio. Jis rimtai mokosi „žaidimo taisyklių". Gal jis pergyvena tą žmonijos istorijos etapą, kai mūsų laukiniai protėviai pajuto, jog kur kas geriau jungtis į dideles grupes, negu klajoti po mišką atskiromis šeimomis. Susivieniję žmonės turėjo išmokti bendrauti vienas su kitu, valdytis, kurti tarpusavio santykių dėsnius ir taisykles, o nepasikliauti visuose reikaluose giminės vyriausiais.

Vaikas lėtai vystosi. Labai susidomėjusios stebite, kaip vystosi jūsų vaikas. Jeigu jis gerai auga, didžiuojatės juo, na ir savimi, kad išleidote jį į pasaulį. Kai vaikas džiaugiasi savo laimėjimais ir negali atsistebėti atrastu jį supančiu pasauliu, jūs iš naujo pergyvenate gražiausias savo vaikystės dienas. Bet tuojau pat imate nerimauti, jeigu jūsų vaikas kuo nors pradeda atsilikti nuo pažįstamų vaikų. Ir ne tik nervinatės, jūs jaučiatės truputėlį kalti. Tokie yra visi geri tėvai: vos kas nors ne taip, tuojau pradeda spėlioti, ar jie gerai augina savo vaiką, ar vaikas paveldėjo jų sveikatą.

Lėtas vystymasis labai retai priklauso nuo blogos priežiūros arba paveldėtų defektų.

Kiekvieno vaiko vystymasis visiškai individualus ir labai sudėtingas reiškinys. Vaikas paveldi įvairius savo tėvų ir senelių bruožus: amžių, kada pradeda vaikščioti, kalbėti, dygti dantys, ūgį, ankstesnį ar vėlyvesnį lytinį brendimą. Bet kiekvieno šeimos nario šios savybės yra skirtingos, nes paveldimumas — pačių įvairiausių savybių derinys.

Tokie vaiko vystymosi etapai, kaip sugebėjimas laikyti galvutę tiesiai, sėdėti, šliaužioti, stovėti, vaikščioti, vadinami motorinio (judesių) vystymosi etapais. Yra vidutiniai amžiaus normatyvai kiekvienam šių vystymosi etapų, bet visiškai sveiki, normalūs vaikai labai skirtingai vystosi.

Labai retai pasitaiko ligų, kurios kliudo vaiko motoriniam vystymuisi. Bet diagnozę gali nustatyti tik gydytojas.

Dauguma skirtingų normalaus vystymosi atvejų (daugiau kaip devyni iš dešimties) yra tiesiog normalios vystymosi variacijos.

Protinis vystymasis. Protinės vaiko savybės vystosi kitaip negu motorinės. Jos labiau priklauso nuo aplinkos, negu nuo paveldimumo. Vaikai, pagimdyti menko intelekto moterų, bet auklėjami labai išprususių žmonių, tampa šiuo atžvilgiu panašūs į savo įtėvius.

Socialinis ir emocinis vystymasis. Tai iš dalies priklauso nuo vaiko temperamento, t. y., ar vaikas ramus, ar aktyvus. Bet dar labiau socialinis ir emocinis vaiko vystymasis priklauso nuo jo gyvenimo sąlygų. Nėra pagrindo teigti, kad tokios savybės, kaip alkoholizmas, melavimas, žiaurumas ir nusikalstamumas, perduodami paveldėjimo būdu.

Žinoma, lėtai besivystantį vaiką turi nuolat tikrinti gydytojas, kad galėtų nustatyti ligą ar defektą, kurį reikia taisyti. Tai ypač būtina, jei vaiko atsilieka ne tik motorinis, bet ir nervinis bei psichinis vystymasis.

Pirmąsias 2—3 savaites vaikas yra užsidaręs. Šiuo laikotarpiu jis beveik neturi kontakto su išoriniu pasauliu. Didžiąją laiko dalį jis tarytum klausosi, kas vyksta jo organizme. Kai tas sako, kad viskas tvarkoje, kūdikis ramiai miega. Kai organizmas perduoda alkio, skrandžio sutrikimų ar nuovargio signalus, vaikas visa esybe persiima šiais nemaloniais pojūčiais, nes niekas daugiau kol kas negali jo išblaškyti. Šiuo laikotarpiu vieniems vaikams skauda pilvuką nuo susilaikiusių dujų, kiti nuolat verkia, o treti visada rėkia prieš užmigdami.

Nuo trečios gyvenimo savaitės vaikas pradeda stebėti pasaulį. Jis sukinėja į visas puses galvutę ir, atrodo, yra labai patenkintas, kad mato.

Iš pradžių jis kelia galvutę. Vaikas mokosi valdyti savo kūną palaipsniui: iš pradžių galvutę, paskui rankas, liemenį ir kojas. Užgimęs kūdikis moka tik žįsti. Kai čiulptukas, pirštas ar bet koks daiktas paliečia jo skruostą, jis stengiasi pasiekti jį burnyte. Jeigu jūs laikysite jo galvutę, jis piktai stengsis ištrūkti. Galbūt, tai gamtos duotas instinktas, kad vaikas neuždustų.

Motinos dažnai klausia: „Kada vaikas pradeda matyti?" Tai taip pat laipsniškas procesas, kaip ir visas vaiko vystymasis. Ką tik gimęs, jis tegali atskirti šviesą nuo tamsos. Per ryški šviesa jį erzina, ir jis turi užsimerkti. Pirmosiomis savaitėmis naujagimis pradeda fiksuoti žvilgsnį ties netoli esančiais daiktais. Sulaukęs vieno arba dviejų mėnesių, jis pažįsta artimųjų veidus ir reaguoja, jiems pasirodžius. Trijų mėnesių vaikas jau apžiūrinėja viską aplinkui. Pirmaisiais mėnesiais vaikui dar sunku koordinuoti abi akis ir jis dažnai žvairuoja. Jo akių paviršius kol kas nelabai jautrus ir dulkelė, pakliuvusi į akis, paprastai jo neerzina.

Tik ką gimęs kūdikis pirmąsias dvi dienas beveik nieko negirdi, nes jo vidinė ausis prisipildžiusi skysčio. Bet greitai jo klausa labai pagerėja ir nuo stiprių garsų jis ima krūpčioti. Kai kurie naujagimiai keletą dienų negirdi todėl, kad ausyje skystis susigeria lėčiau.

Jis anksti pradeda šypsotis, nes mėgsta bendrauti. Vieną kartą kūdikis staiga jums nusišypso. Paprastai vieno dviejų mėnesių kūdikis pirmą kartą nusišypso tuo momentu, kai jūs švelniai jį kalbinate. Kokia laiminga motina! Tik pagalvokite, ką reiškia vaiko vystymesi pirmoji šypsena! Šiame amžiuje jis dar nieko nežino ir nemoka, nesugeba naudotis rankomis, net negali galvos pasukti. Tačiau jam, kaip visuomeniškai asmenybei, malonu būti tarp jį mylinčių žmonių, ir jis nori atsakyti jiems tuo pačiu. Jeigu vaikas augs meilės ir švelnumo atmosferoje, tai nors jūs ir būsite jam kartkartėmis išmintingai griežta, jis išaugs draugiškas, nes tai jam bus įėję į kraują.

Judesiai. Tik ką gimę vaikai labai retai sugeba įsikišti pirštą į burną. Dauguma 2—3 mėnesių naujagimių ne visada gali pritraukti ranką prie burnos. Be to, jų kumšteliai vis dar stipriai sugniaužti, todėl jie negreit dar sugebės atlenkti nykštį ir įsikišti jį į burną.

Bet pagrindinė rankų funkcija — griebti ir laikyti jose daiktus. Naujagimis tarsi iš anksto žino, ką jam reikės išmokti artimiausiu laiku. Jis dar negali pasiekti daikto rankomis, bet iš visų jėgų stengiasi jį paimti. įduokite jam į rankutę barškutį, pamatysite, kaip stipriai vaikas jį laiko ir mosuoja juo. Pirmųjų metų vidury jis mokosi pasiekti ir imti daiktus, esančius ištiestos rankos atstumu. Pamažu jis išmoksta vis efektyviau naudotis rankomis. Baigiantis pirmiesiems metams, jis mėgsta atsargiai rinkti pirščiukais šapelius, trupinius ar smulkius daiktus.