Kam ką dovanoti?

Šeimos nariui dovanoti yra lengviausia, nes žinoma, ko jam reikia ir kas jį labiausiai pradžiugins. Šeimoje leidžiama dovanoti visokiausias dovanas, pradedant gėlėmis ir baigiant tokia intymia dovana, kaip apatiniai baltiniai. Dovanoms nepriskirtini buities, namų apyvokos daiktai, kuriais naudojasi visi šeimos nariai. Tegu nemano vyras, įteikdamas žmonai (sūnus ar duktė — mamai) prikaistuvį, keptuvę ar kurį kitą namų ūkyje reikalingą daiktą, jog jis įteikė žmonai (mamai) dovaną. Lygiai ir vyrui nebus jokio malonumo gauti iš žmonos dovanų samtį ar grindims šepetį.

Artimieji didelę dovaną gali rinkti su tuo, kam ji skiriama. Pavyzdžiui, vyras, norėdamas padovanoti žmonai kailinius ar kurį kitą vertingą daiktą, pasielgs tinkamai, sudarydamas jai galimybę padėti jam tą dovaną išrinkti. Ypač tai svarbu, kai perkami drabužiai,— parinkti spalvą, fasoną, audinio faktūrą ne taip paprasta. Kadangi tokia dovana jau nebus netikėta, dera nepastebimai prie jos pridėti kokią nors smulkmeną. Malonu rasti naujo palto kišenėje kad ir mažą šokolado plytelę, sagę arba ką nors panašaus. Mylinti ir dėmesinga žmona nebijo išlepinti savo vyro ir kartkartėmis jam taip pat ką nors dovanoja. Marškiniai, kaklaraištis, kojinės, nosinės — ar būna jų kada per daug?

Vaiko dovana.

Reikia iš mažens pratinti vaikus rodyti dėmesingumą kitiems. Jie turi suvokti, jog norint suteikti kitiems malonumą, reikia paplušėti. Vaikai gali ką nors nupiešti, numegzti, išsiuvinėti ir t. t. Mažiukas gali išmokti eilėraštuką ar dainelę ir padeklamuoti ar padainuoti mamos (tėčio) gimimo dieną, mokinys — per darbų pamokas padaryti kokį nors naudingą daiktą ar niekutį,— viskas priklauso nuo vaiko sugebėjimų.

Nereikia vaikui duoti pinigų, kad jis nupirktų mamai ar tėčiui dovaną. Žinoma, kai vaikas eina į draugo gimimo dieną, tėvai padeda išrinkti dovaną ir duoda jai pinigų.

Kyla klausimas, ar leisti mokiniui ką nors dovanoti savo mokytojui? Ne, tai netikslinga ir nepedagogiška. Ne visi mokiniai, tiksliau, ne visi jų tėvai turi vienodas materialines galimybes, todėl tokios dovanos nenoromis diferencijuoja vaikus, o ir mokytojus dažnai stato į keblią padėtį.

Kol mokinys mokosi mokykloje, nei jis, nei jo tėvai neturi dovanoti mokytojui jokių dovanų. Galima dovanoti, tik mokiniui baigus mokyklą. Toks dėkingumo pareiškimas malonesnis ir mokytojui, nes jis būna tikrai nuoširdus.

Dovanos vaikams visų pirma turi atitikti jų amžių.

Parenkant žaislus, atsižvelgiama į jų pažintinį ir auklėjamąjį vaidmenį. (Kai patiems tai padaryti sunku, patarimo kreipkitės į pardavėją.) Žaislai — vaiko dvasinis penas. Kaip ir visur, taip ir čia reikia laikytis saiko. Persisotinimas kenkia ne tik vaikams; jis ugdo pasitenkinimą savimi, ribotumą, savęs laikymą pranašesniu už kitus (,,Kiti neturi, o aš turiu!", ,,Ko panorėsiu — tą ir gausiu!").

Mažiuko žaislai turi būti lengvai plaunami, savo spalva ir forma džiuginti akį. Vaikui nuo ankstyvos vaikystės galima dovanoti jam prieinamas iliustruotas knygutes. Taip bus skiepijama meilė knygai, mokoma su ja pagarbiai elgtis. Anksti galima pradėti dovanoti ir piešimo reikmenis; iš pradžių — pieštukus ir spalvotas kreideles (pasteles), paskui — vandeninius dažus (ne jaunesniems kaip 4—5 metų), plastiliną lipdymui ir pan. Mokiniams dovanojamos jų amžių atitinkančios knygos, mokykliniai reikmenys, stalo žaidimai ir kt. Be žaislų, knygų ir piešimo reikmenų, vaikai džiaugiasi gavę dovanų saldumynų, vaisių, drabužių. Net dvejų metų mergaitė sugebės įvertinti gražius batukus, suknelę, kaspinėlį, prijuostėlę, kepurytę ir t. t. Gerai išauklėtas vaikas mėgsta gauti dovanų ne tik žaislus, bet ir grynai praktiškus daiktus. Vaikams dovanojamos ir gėlės.

Dovanų įpakavimas turi būti gražus ir „vaikiškas", ypač to reikia žiūrėti, perkant saldumynų dėžutes.

Draugams, kaip ir giminaičiams, dovanoti nesunku, nes jų skonis ir pageidavimai paprastai yra žinomi. Čia pasirinkimas didelis — nuo ūkiškų daiktų iki tualeto reikmenų.

Ne visada moka parinkti dovaną įsimylėjusieji. Jų dosnumas, įkvėptas jausmo, kartais trukdo blaiviau pagalvoti, kaip į tą ar kitą dovaną žiūrės tas, kuriam ji skirta. Delikatus vyras net savo sužadėtinei nedovanos kad ir gražiausių baltinių, kojinių ar kitų moteriško tualeto dalykų. Moteris visada turi teisę nepriimti iš vyro intymios dovanos (apatinuko, naktinių marškinių, kojinių, maudymosi kostiumo, batelių ir t. t.), taip pat ir brangios dovanos (kailinių, žiedo ir t. t.).

Iki vedybų dovanos neturi peržengti paprasto dėmesingumo ribų. Brangias dovanas priimanti moteris tampa priklausoma nuo vyro ir daug kuo jam įsipareigoja.

Moteris pirmoji vyrui dovanų nedovanoja, nebent jo gimimo dienos proga. Jei abu seniai pažįstami, gali parodyti jam dėmesio — padovanoti knygą, kaklaraištį ar kitą kokį daikčiuką, kuris, kaip ji žino, galėtų suteikti jam malonumą. Tualeto daiktus — baltinius, kojines, marškinius, skrybėlę ir t. t. (kaklaraištis laikomas papuošalu) — dovanoja tik žmona vyrui arba moteris savo artimiems giminaičiams.

Visada ir visiems tinkančios dovanos yra gėlės, saldumynai, vaisiai, vynas, knygos, rašymo reikmenys (pašto rinkiniai, automatiniai plunksnakočiai ir t. t.), kvepalai, stiklo, krištolo, sidabro, odos gaminiai (piniginės, knygų aplankalai, užrašų knygutės, dėžutės ir t. t.); keramikos, metalo gaminiai (žvakidės, kaltiniai paveikslai, lėkštės, vazos, sagės ir t. t.). Labiau vertingos dovanos yra vaizduojamojo meno kūriniai: paveikslai, graviūros, akvarelės, miniatiūros, unikalūs knygų leidiniai ir t. t.

Knygą daugelis laiko neutraliausia dovana, nors su ja siejasi daugiau individualumų, negu su keramine vaza ar kaklaraiščiu. Dovanojant knygą, reikia žinoti, kokia literatūra domisi tas, kam ji skiriama. Apskritai knygą, kaip ir gėles, galima dovanoti bet kuria proga. Dar vienas klausimas, susijęs su dovanojama knyga,— rašyti joje dovanojimo įrašus ar ne? Tai labai individualu. Kai įrašas nebanalus, prasmingas — tokia dovana dar vertesnė. Kartais tinka iš pačios knygos paimta citata.

Gėlės dovanojamos per kiekvienas šeimos iškilmes ir kitomis progomis, pavyzdžiui, per Naujuosius metus, Tarptautinę moters dieną, jos įteikiamos išvykstantiems ir atvykstantiems ir t. t.

Premjerų, jubiliejų ar gastrolių metu gėlių pintinėlės įteikiamos salėje, scenoje. Kai jos paduodamos ne asmeniškai, pridedama vizitinė kortelė ar atitinkamas laiškas.

Gėlių parinkimas priklauso ne tik nuo metų laiko, bet ir nuo to, kam dovanojama ir kokie tarpusavio santykiai. Pavyzdžiui, netinka didelę gėlių pintinę siųsti jaunai merginai. Tai atrodo pernelyg oficialiai ir iškilmingai. Merginai dovanojama pakalnutės, alyvos, kvapiosios našlaitės, gvazdikai ir t. t. Kartais mažutė puokštelė pavasarinių našlaičių gali reikšti daugiau švelnumo ir šilumos, negu puošniosios rožės.

Galima dovanoti ir vieną didelį žiedą ar šakelę, pavyzdžiui, orchidėją, rožę, kaliją, chrizantemą, gvazdiką, leliją, gladiolę, pirmųjų alyvų šakelę ir t. t. Mažą raktažolės ar azalijos žiedelį, kvapiųjų našlaičių ar pakalnučių puokštelę galima prisegti prie dovanos.

Pagal padavimą ryškiai raudonos rožės dovanojamos tik artimiems žmonėms (nuotakai, žmonai, draugei, motinai, tėvui, seseriai), nes, esą, raudona spalva simbolizuoja meilę. Apskritai pedantizmas čia nereikalingas ir visiškai nebūtina kiekvienai spalvai duoti prasmę. Taip pat jokios reikšmės neturi gėlių skaičius — gali jis būti ir lyginis, ir nelyginis.

Gėlės visada įteikiamos išvyniotos. Einant į svečius, gėlės išvyniojamos dar prieškambaryje. Kai į svečius ateina sutuoktiniai, vyras kaire ranka tiesia šeimininkei gėles, o dešinę laiko laisvą rankos paspaudimui.

Moterys paprastai labai retai dovanoja vyrams gėlių. Tai daroma daugiausia gimimo dienos proga, lankant ligonį, ir kai sveikinami karo veteranai.

Mažai kas pas mus išdrįsta dovanoti jaunavedžiams vestuvių proga keptuves ar prikaistuvius. Daugiausia ieško krištolo vazų, sidabro gaminių ir kitokių grynai dekoratyvinių daiktų. O juk visai neblogai būtų dovanoti žmonėms tai, kas jiems bendro gyvenimo pradžioje teiks didžiausią naudą. Žinoma, reikia atsižvelgti į jaunavedžių skonį ir poreikius. Dovana, pradedant baldais ir baigiant namų apyvokos daiktais, turi būti skirta bendram naudojimuisi. Negalima pamiršti ir meno kūrinių (paveikslas, graviūra, taikomosios dailės dirbiniai ir t. t.). Tikslingos yra kolektyvinės dovanos — galima įteikti jaunavedžiams vertingesnį ir reikalingesnį daiktą. Kooperuotis gali giminaičiai, draugai, bendradarbiai. Kad nebūtų dovanojama vienodų daiktų, reikėtų bendrus pažįstamus pasiteirauti, ką rengiasi dovanoti kiti. Galima kreiptis ir į jaunavedžių tėvus, pirmiausia į jaunosios, ir paklausti, kokia dovana jauniesiems būtų maloni.

Anglijoje jaunoji pora paprastai sudaro reikalingų, daiktų sąrašą. Pagal tą sąrašą giminaičiai ir pažįstami perka vestuvines dovanas. Dovanojama visa, kas būtina, pradedant prikaistuviais ir baigiant prabangiais servizais.

Tarptautinės moters dienos proga moterims dovanojama gėlių. Vyras tą dieną nesitenkina gėlėmis ir dovana, jis stengiasi atpalaiduoti žmoną nuo namų rūpesčių. Beje, neblogai, kai šitai daroma ne tik per šventes.

Per Naujuosius metus prisieina pirkti daug dovanų, todėl jos neturi būti brangios. Tą dieną ypač vertinamos tokios dovanos, kurios rodo įteikėjo sąmojį, sumanumą, skonį ir išradingumą.

Piniginė dovana

Mūsų racionaliame amžiuje galima dovanoti ir pinigus. Juos teikia įstaigos, organizacijos jubiliatui. Piniginė dovana būtinai turi būti voke. Prie voko su pinigais paprastai pridedamas koks nors dėmesingumo ženklas arba siurprizas, saldainių dėžutė ar gėlių. Taip daryti reikėtų visada, kai teikiamos praktiškos dovanos.

Netinka dovanoti savo nuotraukos, jei jos neprašė.

Anoniminių dovanų reikia vengti. Taip galima įteikti tik gėles. Naujametiniame vakare galima anonimiškai dalyti dovanas iš Senelio Šalčio maišo. Tik ten neturi būti to, ko patys nenorėtumėte gauti!

Nors, turint galvoje auklėjamuosius tikslus, net suaugusiems galima dovanoti tokias dovanas, vis dėlto taip elgiantis reikia būti labai atsargiam. Užuomina turi būti nuo kitų paslėpta ir neįžeisti gavėjo.

Gimimo dienos proga paprastai dovanojama gėlės, saldumynai, knygos, papuošalai ir t. t. Viskas priklauso nuo to, kokie santykiai su žmogumi, kuriam rengiatės įteikti dovaną. Darbe visiškai pakanka ta proga ant sukaktuvininko stalo pastatyti gėlių.

Vestuvių ir jubiliejaus proga teikiamos vertingesnės dovanos. Bet ir čia reikalingos gėlės. Jeigu norite prie dovanos pridėti dedikaciją, ji turi būti kukli.

Kartais tenka matyti prie paveikslo rėmo prisegtą didelę sidabro plokštelę, kurioje išgraviruota, kam, kas ir kokia proga jį dovanoja. Jeigu labai norite, kad paveikslas išliktų su dedikacija, tvirtinkite ją kitoje paveikslo pusėje. Tokia plokštelė taip pat turi būti vidinėje portfelio, piniginės pusėje.

Einant į svečius, namų šeimininkei nešama gėlių puokštė ar vienas žiedelis, kartais — saldumynų dėžutė. Ypač iškilmingomis progomis gėles su atitinkamu laišku galima pasiųsti išvakarėse.

Kai einate į namus, kur yra mažų vaikų, paimkite jiems saldumynų ar žaisliuką.

Grįžus iš ilgos kelionės, giminaičiams ir draugams dovanojama suvenyrų. Tai gali būti paprasčiausi akmenėliai ar kriauklelės iš Juodosios jūros pakrantės. Tarp kitko, toks suvenyras kartais gali būti netgi malonesnis už kokį neskoningą grubų gaminį, kurių, deja, dar pasitaiko kurortuose. Galima padaryti nedidelį fotografijų albumėlį arba tiesiog padovanoti lankytų vietų nuotraukų.

Kaip dovanoti?

Mandagumo taisyklėms nusižengsime, jeigu pamiršime, kaip reikia dovanoti. Kadangi vertinamas ne dovanos brangumas, bet parodytas dėmesys, nuo jos nuplėšiama etiketė su kaina. Visos dovanos, išskyrus gėles, įteikiamos suvyniotos. Padavus dovaną, kukliai išklausoma dėkingumo žodžių, į svarstymą nesileidžiama.

Siunčiant dovaną kokios nors datos proga, reikia pasirūpinti, kad ją laiku gautų, geriausia išvakarėse.

Šeimoje dovanos kartais dedamos ant šventinio stalo, o Naujųjų metų vakarą — po eglute.

Dovanas priimti reikia taktiškai. Kai dovana įteikiama asmeniškai, ji čia pat įteikėjo akivaizdoje išvyniojama, išreiškiamas pasitenkinimas ir padėkojama. Nemandagu atidėti į šalį, į ją net nepažiūrėjus.

Dėl nevykusiai parinktos dovanos pykti nereikia.

Ypatingais atvejais, kai santykiai labai artimi, patyrus, kad dovana nelabai patiko, galima pasiūlyti ją pakeisti. Čekį dėl visa ko reikia pasilaikyti.

Gauti dovanų saldumynai, vaisiai į šalį neatidedami, jais pavaišinami visi.

Už atsiųstą ar per trečią asmenį perduotą dovaną dėkojama trumpu laišku. Geriausia tai padaryti tuoj pat arba bent artimiausiomis dienomis.

Atsisakyti dovanos galima tik tada, kai ją netinka priimti arba kai ji tokia brangi, jog verčia jaustis skolingam. Atsisakant pabrėžiamas dėkingumas už dėmesį ir motyvuojamas atsisakymas. Venkite skambių žodžių. Ypač komiškai atrodo žmogus, kuris, ilgai derėjęsis, pamiršta savo principus ir vis dėlto priima dovaną.

Jeigu nusprendėte dovanos nepriimti, atsisakykite mandagiai ir kategoriškai.