Kūdikio priežiūra su džiaugsmu

Tegul kūdikis teikia Jums džiaugsmą. Nebijokite jo. Prisiklausę iš draugų ir giminių kalbų apie naujagimio priežiūrą, galite pagalvoti, jog vaikai gimsta, tvirtai pasiryžę žūt būt pavergti savo tėvus. Nieko panašaus! Vaikas gimsta, kad taptų protinga ir gera žmogiška būtybe. Nebijokite jo maitinti, jeigu atrodo, kad jis iš tikrųjų alkanas. Nealkanas jis nevalgys.

Nevenkite mylėti ir gėrėtis juo. Kiekvienam vaikui gyvybiškai būtina, kad jį myluotų, kad jam šypsotųsi, kad su juo kalbėtų ir žaistų, švelniai elgtųsi. Jam to reikia ne mažiau kaip vitaminų ir kalorijų. Tai ir išmokys jį mylėti kitus žmones, gėrėtis gyvenimu. Nemylimas, neglamonėjamas vaikas išauga šaltas ir nejautrus.

Nebijokite tenkinti savo vaiko norų, jeigu jie jums atrodo protingi ir nedaro jūsų vergais. Pirmomis savaitėmis kūdikis dažnai verkia, bet visada ne be priežasties: gal jis alkanas, gal jam skauda pilvuką, gal jis pavargo ar išsigando. Negalite ramiai pakelti jo verksmo, norite jį nuraminti. Tai natūralus motiniškas jausmas. Gal būt, kūdikiui tik tiek ir reikia, kad jį palaikytų ant rankų, pasuptų, pavaikščiotų su juo.

Vaikas išlempa ne dėl to ir ne iš karto, o pamažu, kai motina bijo įsiklausyti proto balso arba kai ji tampa savo vaiko verge ir nesąmoningai skatina jį diktuoti savo valią.

Visi tėvai nori, kad jų vaikas būtų paklusnus, priprastų sveikai gyventi. Vaikas ir pats to geidžia, nori maitintis nustatytomis valandomis, o vėliau — išmokti tvarkingai valgyti. Jis periodiškai tuštinasi (reguliariai ir nereguliariai), nelygu organizmas. O kai jis paaugs ir pradės daug ką suprasti, išmokysite ji naudotis naktiniu puoduku. Jis turės savo miego grafiką, kurį taip pat nustatys jo organizmas. Savo gyvenimo būdą anksčiau ar vėliau jis suderins su šeimos ir tam nereikės labai daug jūsų pastangų.

Mylėkite kūdikį tokį, koks yra. Kiekvieno vaiko savitas, nepakartojamas veidas ir toks pat nepakartoj amas vystymasis. Vienas gali aplenkti savo bendraamžius fiziniu vystymusi ir judesių koordinacija: jis pradeda anksti sėdėti, stovėti, vaikščioti, bet gali vėliau pradėti kalbėti. Net jeigu jis anksti ėmė verstis nuo vieno šono ant kito, stovėti ir šliaužioti, gali vėlai pradėti vaikščioti Vaikui, kuris geriau fiziškai vystosi, negu kiti, gali vėlai prasikalti dantys ir atvirkščiai. Kartais vaikas, dėl kurio lėto vystymosi tėvai nuogąstavo, vėliau užauga labai gabus mokinys. O, žiūrėk, vidutinis mokinys, galimas daiktas, pradėjo labai anksti vaikščioti.

Aš sąmoningai pateikiu priešingus pavyzdžius, kad nutuok- tute, kokie sudėtingi įvairių savybių bei tipų vystymosi tarpusavio ryšiai, formuojantis žmogui.

Vienas vaikas užauga žaliūkas, plačiapetis, o kitas visam gyvenimui lieka mažas ir silpnas. Vienas gimsta riebuilis ir visą gyvenimą būna storas. Netgi jei jis susirgęs kiek sublogsta, tai pasveikęs greitai vėl atsigauna. Ir jokie nemalonumai nesumažina jo apetito. O kitas, priešingai, visada liesas;- nors valgo maištingiausią valgį ir niekada nesinervina.

Mylėkite savo vaiką tokį, koks jis yra, ir užmirškite savybes, kurių jis neturi. Taip patariu praktiškiausiais sumetimais. Mat, vaikas, mylimas ir gerbiamas toks, koks yra, išauga pasitikintis savo jėgomis, optimistas. Jis visada pasikliaus savo protiniais bei fiziniais sugebėjimais ir mokamai pasinaudos gyvenimo teikiamomis galimybėmis. Jis niekada nepasimes sunkiausiomis sąlygomis. Tačiau jei tėvai nepakenčia vaiko tokio, koks jis yTa, ir nuolatos leidžia jam pajusti, kad jis yra ne toks, koks turėtų būti, tai užaugęs jis niekada nepasitikės savimi ir nepasikliaus savo protu, talentais, negalės pasinaudoti fiziniu patrauklumu. Jeigu vaikas kenčia dėl protinio ar fizinio trūkumo, tai tokie tėvai ne tik nepadeda jam šio trūkumo atsikratyti, bet ilgainiui jį netgi keleriopai padidina.

Jis ne toks silpnas, kaip ]ums atrodo. „Bijau, kad jam neskaudėtų, jeigu nemokėsiu su juo tinkamai elgtis",— dažnai sako jaunos motinos. Nesijaudinkitel Jūsų vaikas žymiai stipresnis, negu jums atrodo. Nesibaiminkite, jeigu galvutė netyčia staigiai atsiloš,— jam nieko neatsitiks. Nesukaulėjusi galvos vieta (momenėlis) apsaugota tvirtu, kaip brezentas, dangalu ir ne taip lengva ją sužaloti. Kol pasiekia 3,5 kg svori, kūdikis puikiausiai reguliuoja savo kūno temperatūrą, tad nereikia jo muturiuoti. Jis atsparus infekcijoms. Iš visos šeimos lengviausiai peršalimą pakelia naujagimis. Kur nors įstrigusią galvą jis narsiai stengiasi ištraukti ir rėkia. Neprivalgęs piktai rėkia, reikalaudamas dar pieno. Jeigu į akis krinta per ryški šviesa, jis mirksi ir būna neramus. Jis pats žino, kiek reikia miegoti. Trumpiau sakant, geba pakankamai gerai savimi pasirūpinti.

Kaip atrodo naujagimis? Ką tik gimęs kūdikis nelabai gražus. Jo oda ištepta panašia į varškę medžiaga (varškiniu tepalu), kuri saugo naujagimio odą. Pastaroji ryškiai raudona. Veidas truputį papurtęs, kai kur atrodo lyg patinęs, yra ir mėlynių (jeigu gimdant naudotos replės), galva gali būti ištįsusi į ilgį ir visiškai nesimetriška,— nes tik ką ji slinko gimdymo takais. Kartais ant galvos gali būti gumbas (vietinis kraujo išsiliejimas, arba hematoma), kuris pranyksta per keletą savaičių.

Neretai dienos ar dviejų dienų kūdikiui atsiranda nežymi gelta, kuri praeina po savaitės (jeigu gelta atsiranda pirmą dieną arba nepranyksta ilgiau kaip savaitę, arba yra perdaug intensyvi, pasitarkite su gydytoju).

Naujagimio kūnelis apaugęs pūkeliais, kurie paprastai išnyksta po savaitės, o paskui gali pleiskanoti oda; tačiau ir tai praeina maždaug po dviejų savaičių. Kai kurių naujagimių galvos plaukai būna juodi. Nesijaudinkite dėl to. Pirmieji plaukai visada išslenka ir jų vietoj užauga nauji, kurie gali būti visai kitokios spalvos.