Vaiko kojytes

Kojos. Pirmuosius dvejus metus vaiko pėdos atrodo, tarsi būtų plokščiapadės. Mat, jo pėda dar galutinai nesusiformavo, ir vaiko kojytės yra labai putnios. Mokydamasis stovėti ir vaikščioti, vaikas mankština raumenis, kurie padeda formuoti kojos skliautą.

Kojų forma priklauso nuo kelių dalykų, tarp jų — nuo paveldimumo ir rachito (kaulų suminkštėjimo, trūkstant vitamino D). Kai kurių ir nesergančių rachitu vaikų kojytės iškrypsta. Ypač dažnai kojytės iškrypsta apkūnių, aktyvių bei stiprių vaikų. Bet linkusios krypti kojytės, vaikui susirgus rachitu, dar labiau ir greičiau iškrypsta. Kitas faktorius, turintis įtakos kojų formai — tai nuolatinė kojų padėtis. Pavyzdžiui, kartais kojytės krypsta į vidų iš čiurnos todėl, kad vaikas visada sėdi, pasikišęs jas po savimi. Kartais pėdos iškrypsta į vidų, kai, gulėdamas ant pilvuko, vaikas visada pasuka kojas vidun. Kai kurie vaikai pradeda šleivoti, vaikščiodami vaikštynėje, atsispirdami išoriniu pėdos kraštu.

Visi vaikai, mokydamiesi vaikščioti, suka pėdas į šalis, o paskui pramokę stato jas vis tiesiau. Kai kurie vaikai suka vieną pėdą į vieną, kitą — į kitą pusę, kaip Čarlis Čaplinas. Jei pradėjęs vaikščioti vaikas stato pėdas beveik lygiagrečiai, vėliau jis gali pradėti šleivoti. Dažnai šleivoja vaikai, kurių kojos iškrypusios.

Gydytojas turi nuolat tikrinti, kaip vystosi pradėjusio stovėti vaiko kojos. Štai kodėl taip svarbu reguliariai lankytis pas gydytoją ir antraisiais gyvenimo metais. Jei gydytojas ras kokių nors defektų, išrašys ortopedinę avalynę.