Velnias, pinigai ir katilas

Žmogui prisisapnavo, kad velnias kels pinigus iš vienos vietos ir neš pro Stirbio kryžių. Sekmadienį, dvyliktą valandą, pirma eis ponas drūtas su didele juoda skrybėle, juodai apsitaisęs, po paskui lėks šuo, juodas kaip sabalas, dar po paskui lėks kiaulė, priūdrojus, didelė. Jam per sapną sako:

- Ponui nieko nedaryk, šuniui ausk, o kiaulei nori - duok, nori - ne.

Nuėjo sekmadienį žmogus, klotę užsivertęs, prie kryžiaus atsistojo ir laukia. Pamatė - ateina drūtas ponas juoda skrybėle, su lazda. Jis tam ponui nieko nedaro, veizi, kad tas ponas tūzina išsižergęs. Jam bežiopsant, šuo šmurkšt pro kojas lėkė ir nulėkė - nebesuspėjo užduoti. Persiuto į antrą pusę, mano: „Kas ateis, tam ausiu!" Veizi - ateina kiaulė, didelė, priūdrojus. Jis su klote tataukšt per nugarą - tik skambt ir paliko didžiausias katilas begulįs.

Mat pirma ėjo velnias, paskui - pinigai, o iš paskos - katilas.

Žmogus tą katilą ant kupros užsirito ir parėjo nešinas.