Sakmės apie velnią

Sykį vakare vaikai minė mįsles. Tąsyk velnias, pribėgęs prie lango, paklausė: - Kokios uogos žiemą žaliuoja? Vaikai spėjo spėjo, bet atspėti negalėjo. Paskui vienas suriko:

- Kadagio!

Tąsyk velnias paburnojo ir dingo.

Senovėj, kai dar velniai matomi pasauly valkiojosi, vienas muzikantas ėjo pritemus namo. O buvo tamsi naktis. Jis beeidamas paklydo ir nebežino, kur eiti. Paklydęs ne per toli paėjo, sutiko karietą su ponu važiuojant. Sako tas ponas:

- Nuo čia netoli yra mano dvaras, šį vakarą pas mane...

Vienas ūkininkas buvo turtingas ir turėjo dukterį. Ji gulėjo svirne. Į svirną pas ją vaikščiojo toks kavalierius. Tai per naktis neduodavo jai miegot. Ji pradėjo nuo to džiūt.

Vieną kartą merga stovuose audžia. Ateina elgeta ir klausia:

- Kodėl tu, dukrele, tokia menka?

Ji sako:

...

Čia, Tauručionyse, buvo tokie mano dėdės Savickai. Tai jis važinėjo Merkinėn su kaimynu, su Marcinsku. Ir va atvažiavę, kaip dabar, Pakrikštės kalniukan važiuoja - kad guli avinas, bet didelis, bliauna. Tai jie sako:

- Žmogus kur pirkęs vežės, ir iššoko. Dėkimės rogėsna sau.

...

Ėjo keleivis ir rado koplyčėlę, kurioj buvo šventieji ir prie jų metami pinigai. Šalia buvo išpieštas velnias. Keleivis ir sako:

- Še tau, velneli, kapeikėlę.

Ir eina toliau. Tik iš už nugaros pasiginė jį toks ponaitis.

- Seneli, kur eini? - sako velnias.

- Bene gausiu nakvynės, -...

Pažemiškių kaimo gyventojas Čebatariūnas Adomas šventą dieną ėjo iš Saksoniškių kaimo, iš vakaruškos. Eina pro Dūkšto parapijos kapus. Mato - sėdi prie kapų ant akmens koks vyras nepažįstamas su armonika. Gundo Čebatariūną mainyt armonikom.

- Gal tavo bloga? - sako...

Kai mano brolis pas Gerybą tarnavo, kartą buvo didelė vėtra. Išlaužė visus medžius, Kiūpelio naują trobą nuvertė. Antrą vakarą brolis vedė arklius į ganyklas. Ir sutikęs tokį ponaitį su skrybėle. Ir prašo jis:

- Pajodink mane.

- Gerai, sėsk.

Jis vedė du arklius. Ir tas...

Ką vienas žmogus nakčiai jaujoj pastatydavo džiovint, - miežius, avižas ar ką kita, kai seniau kuldavo rankom, - tą rytą rasdavo iškulta.

Kartą užėjo pas tą ūkininką meškininkas su meška. Prašosi nakvot. Gal vietos nelabai buvo, ar kas, kad jam pasiūlė eit gulti jaujon. O gal...

Mano tėvas Kostas Dubaka sirgo trejus metus drugiu. Visokių vaistų prigėrė - nieko nepadėjo. Kažkas patarė, kad reikia valgyt nuo kapų rūgštynes. Kurį laiką valgė rūgštynes. Valgydamas kartą guli saulutėje aukštielninkas ir, kad saulė jam akių nedegintų, ant akių užsidėjo...

Pasakojo man vienas žmogus. Sako, būdamas nedidelis, ganiau gyvulius netoli kaimyno Rasimo lauko. Rytas saulėtas, šiltas, jokio vėjelio. Rasimas su žmona kerta miežius. Rasimas kerta, o Rasimienė paskui dalgę ima. Ir abudu už kažką barasi, vienas kitą keikdami. Aš pasivariau gyvulius...

Kartą Lanauskas vežė sumalti grūdų į kaimyninį Norušaičių malūną. Važiuojant apie ratus pasipainiojo toks šuva, ir Lanauskas perliejo jį botagu. Kol susimalė, pritemo. Grįžta namo. Kai iš vieškelio įsuko į Žadžiūnkelį, ir pastojo jam kelią didelis juodas šuva.

- Kam tu, -...

Sumanė žmogus pasikart. Nubėgo jis kluonan, užmetė kilpą ir jau karsis. Bet ėmė ton kilpon įdėjo šiaudų kūlį ir sako:

- Na, velne, jeigu tu esi, ir man tada bus lengva pasikart.

Žiūri, kad tas kūlys ir keliasi. Tai tam žmogui taip pasibaisėjo, kad išbėgo iš kluono ir daugiau...

Gale kaimo buvo tuščia pirkia, kurioj niekas negyveno. Ir tame pat kaime buvo du broliai. Vienas iš jų - kuprotas. Žinoma, visų paniekintas, nemylimas ir niekieno nelaukiamas.

Kartą tas kuprelis kažkur buvo išėjęs. Grįžta namo, lietus lyja; jau ir sulytas. Tai ėmė užėjo šiton...

Kai seniau vyrai eidavo į darbus, tai ir iš mūsų krašto vyrai ėjo. Pabaigę darbus, grįžo namo. Grįždami kažkur nakvojo. Bet rytą vienas vyras nebepasikėlė - apsirgo. Tada visi susitarė, kad jis čia liks, o kiti eis namo ir iš namų atvažiuos jo paimt. Tie išėjo, o šitas, kokią...