Trys nuotakos

Buvo toks žmogus ir turėjo vienturtę dukterį. Sykį iš kažin kur atjojo trys jaunikiai

ir sako jam:

—      Kai mes kitąsyk čionai atjosim, tai kad turėtum visiems trims po dukterį, o jei neturėsi, mes tau galą padarysim.

Susirūpino žmogelis: kur jis gaus dar dvi dukteris? Važiuoja sykį nusiminęs į miestą ir sutinka tokį senuką.

Tas senukas prašo:

—      Pavėžink mane.

Įsisodino žmogus senuką ir važiuoja toliau. Važiuoja ir tyli. Senukas jį klausia:

—      Ko tu toks liūdnas? Kodėl su manim nieko nešneki?

—      Kad aš jau iš rūpesčio nė šnekėti negaliu.

—      O koks tas tavo rūpestis?

Žmogus sako:

—      Atsivaidijo anąsyk trys jaunikiai, ir jie nori, kad aš jiems visiems po dukterį duočiau, o aš tik vieną turiu. Jau rytoj gal jie atjos ir man galą padarys, jei neturėsiu jiems trijų dukterų.

—      Nebijok, žmogau, aš tau patarsiu: šiąnakt įleisk į klėtį kumelę, kiaulę ir dukterį, o rytoj pamatysi, ką ten rasi.

Žmogus padėkojo senukui už gražų patarimą. Senukas nuėjo sau, o jis nuvažiavo į miestą ir nupirko vestuvėms gėrimų. Grįžęs namo, vakare įvedė į klėtį kumelę, įleido kiaulę ir dukterį.

Rytą atidarė žmogus klėtį, žiūri —tenai trys mergos, visos kaip viena, niekas negali jų pažinti, ir visos jį tėvu vadina. Atjojo tie jaunikiai, visi po vieną vedė ir kažin kur išsivežė.

Praėjo pora metų, išsiilgo žmogus dukters, eina jos ieškoti, tik nežino kur. Buvo matęs, kad į žiemių pusę nuvažiavo, tai ir jis ten eina. Jau nuėjo gana toli nuo savo namų, rado žmogų akmenis skaldant. Tas klausia:

— Kur eini, žmogeli?

— Einu dukters ieškoti.

— Tai aš tavo žentas, eime pas mane.

Nuėjo pas žentą, žiūri — ten viskas nešvaru, viskas apsivėlę. Duoda jam valgyti, bet jis nieko nenori. Galvoja sau: „Tai čia ne mano duktė, bet toji kiaulė".

Jis tuoj atsisveikino ir išėjo kitos ieškoti. Beeidamas rado žmogų girioj medžius kertant. Tas klausia:

— Kur eini, žmogeli?

— Einu dukters ieškoti.

— Tai eime pas mane, aš tavo žentas.

Atėjo pas tą žentą. Jo pati, kur tik eina, vis juokiasi, vis žvengia. Žmogelis galvoja sau: „Tai čia ne mano duktė, bet toji kumelė".

Atsisveikino ir išėjo toliau. Eidamas rado žmogų ariant. Tas klausia:

— Žmogeli, kur eini?

— Einu dukters ieškoti.

— Aš tavo žentas, eime pas mane namo.

Nuėjo pas tą artoją, tuoj duktė linksmai tėvą pasveikino. Ten viskas gražu, švaru, ten maloniai pasisvečiavo. Parėjęs namo, paėmė pačią, ir abu nuvažiavo į svečius pas savo dukterį.

526 žodžiai (Skaitysite 3 min.)
  10 - 23 balsai (-ų)
Komentarai

Tavo komentaras


MENIU