Avelės ganyti
Vienas žaidėjas — „vilkas", o kitas gano „aveles". Vilką įstumia į kertę ir kėdėmis užstato, it tvora užtveria. „Piemuo", vaikščiodamas apie aveles, sako: „Ganau, ganau aveles, vilkas tupi už tvoros, aš to vilko nebijau". Atsisukęs į vilką, sako: „O tu, vilke, ko čia stypsai?" Vilkas atsako: „Ko tu nori, ar aš dėl tavo avių su ožiais nė į žardį negaliu žiūrėti? Tu sergėk savo avis, o ne mane". Piemuo vėl sako: „Ganau, ganau aveles..." bet įšokusi iš už durų mergelė (pirmiau išrinkta) sušunka: „Motinėlė tavęs reikalauja ir žada duoti sermėgėlę". Vos piemeniui paėjėjus, vilkas capt vieną avelę, nusitveria ir nusiveda. Piemuo sugrįžęs neberanda avelės, verkia ir sako: „Ai, ai, kur mano avelė?" Vilkas sako: „Nubėgo gerti". Mergelė, antrą kartą įšokusi, taria: „Motinėlė tavęs reikalauja ir žada duoti krepšelį". Piemeniui paėjėjus, vilkas kitą pagauna avelę. Taip visas išgaudo. Pagaliau visi užpuola vilką ir iš lengvo jį purto. Vilkas pirma cypia, paskui kaukia, galų gale tabalai tabalai nubėga.