Grybai

Vaikai, eisim grybauti! — sušuko Petrukas, vaikų didžiausiasis.

Vaikai netrukę pasiėmė pintinėles ir nubėgo į mišką.

— Grybai, klausykite! — tuojau suriko senis baravykas, visų grybų pulkaunykas. — Klausykit: vaikai į mišką atbėgo, lapais prisidenkit, kad nerastų!

Senis tuojau mažuosius baravykėlius samanomis užklostė, pats po lapu palindo.

Visi grybai paklausė, tik musmiriai ir visoki šungrybiai dar aukščiau galvas iškėlė, kad juos greičiau pamatytų.

— Raudonviršį radau! — sušuko Stasiukas. — Tokį gražų, kepurėlė raudona.

— O aš voveraitę! Mano dar gražesnė, — ginčijosi Juozukas.

— Ką jie čia niekus giria, — sumurmėjo baravykai. — Nėr grybų, puikesnių už baravykus. Tegu pasižiūri.

Ir išlindo baravykai iš po lapų.

Vaikai apsidžiaugė, baravykus pamatę, ir šoko dėtis juos į pintinėles.