Vaikas ir elgeta

Prie kelio sėdėjo senas elgeta ir ištiesęs ranką prašė praeinančių išmaldos. Pro šalį ėjo neturtingas berniukas. Elgeta ištiesė jam ranką ir paprašė išmaldos. Berniukas neturėjo ko duoti, tad žemai seneliui nusilenkė ir mandagiai atsiprašė. Senelis nustebęs pažiūrėjo ir nuoširdžiai tarė:

- Ačiū!

- Už ką dėkoji, seneli? - paklausė berniukas.

- Juk aš jums nieko nedaviau.

- Tu labai daug man davei, berneli. Tavo malonūs žodžiai ir mandagus pasielgimas yra brangesni ir už pinigus, kuriuos man numeta išdidūs ponai, į mane žiūrėdami ir nė žodžio nepratardami.