Žodžio ne galia

Stulbinamas kontrastas: vietoj gebėjimo atsispirti impulsui šiandien gebėjimas veikti impulsyviai yra iškilmingai vadinamas „laisvės“ įrodymu („Darau tai, ką noriu, kada noriu ir taip, kaip noriu"). Bet ar tai išvaduoja? Ar tiesiog leidžiame sau tapti sėkmės belaisviais? Pernelyg daug žmonių švaisto pinigus, kurių neuždirbo, kad nusipirktų tai, kas nebūtina, ir padarytų įspūdį žmonėms, kurių nemėgsta. Pažiūrėkime, kaip veikia šis sėkmės kalėjimas.

Plataus vartojimo prekių gamintojai kuria produktus, kurių mums iš tikrųjų nereikia. Prekybininkai pristato mums šiuos produktus apsukriai įrengtuose salonuose ir prekybos centruose. Reklamos specialistai per agresyvią TV reklamą, pakelės afišas ir kitomis panašiomis priemonėmis bruka nuomonę, kad šie produktai yra gyvenimo būdo simboliai, tiesiog būtini mūsų įvaizdžiui gerinti.

Bankininkai gundo mus įtikinėdami, kad pinigų stoka neturi sutrukdyti mums įgyvendinti savo troškimų. Sužavėti reklamos burtų žmonės perka naujus drabužius, mobiliuosius telefonus, automobilius ir namus vien todėl, kad jie vaizduojami kaip madingi, ir meta lauk savo senus daiktus, nors jais dar galima naudotis. Galingą reklamos poveikį puikiai apibūdina citata: „Galite kvailinti visus ir visada, jei tinkama reklama ir pakankamas biudžetas."

Reklamos skatinami neatsilikti nuo naujausios mados, daugybė žmonių ima didžiules paskolas, kurios ilgam juos pririša prie sunkaus darbo. Negana to, jų protą slegia nerimas, kaip atiduoti skolą. Ši našta neleidžia jiems ramiai mėgautis komfortu, dėl kurio ir buvo paimta paskola.

Kodėl turėtume tapti „sėkmės belaisviais", jei galime puikiausiai verstis ir nepasiduodami madingo gyvenimo įtakai? Kur kas geriau sumažinti savo troškimus ir pasitenkinti tuo, ką turime, nei norėti vis daugiau ir nuolat justi nepasitenkinimą. Gyvenimas taps daug patogesnis, kai suprasime, kokia jėga slypi žodyje „ne“, ir padarysime savo gyvenimą paprastesnį.

Patiems sau pasakyto žodžio „ne“ galia yra mūsų skydas, apsauga, leidžianti mums pasirinkti savo gyvenimo būdą. Tam reikia aštraus proto ir išprusimo, kuriuo remdamiesi išmoksime matyti išorinio blizgesio paviršutiniškumą ir įvertinsime paprastumo grožį. Paprastumas yra rafinuotumo viršūnė. Žmogaus turtingumas proporcingas daiktų, be kurių jis sugeba apsieiti, kiekiui.