Žvilgsnis iš paukščio skrydžio

Įsivaizduokite, kad vairuojate automobilį ir piko metu sausakimšoje gatvėje judate į priekį vėžlio greičiu. Žmonės vyksta į darbus, aplink jus triukšmas ir išmetamųjų dujų kvapas. Staiga eismas sustoja. „O, ne! - pasigirsta nevilties šauksmai. - Dar viena spūstis! Tik ne tai!“ Stabdžiai spiegia, ausį rėžia signalai, vairuotojai keikiasi sau po nosimi. Jaučiate kylantį kraujospūdį - ir vėl vėluosite į darbą.

Kai iš paskutiniųjų tramdote savo emocijas, virš galvos praūžia lėktuvas ir jūs žvilgtelite į dangų. Lėktuvas netrukus dingsta, bet jūsų akį patraukia nuostabiai žydra padangė. Pastebite joje grakščiai skriejančius paukščius. Kai kurie jų keliskart suplasnoja sparnais, o tada atsipalaiduoja ir tiesiog sklando nešami oro srovės.

Giliai įkvepiate ir neatitraukiate akių nuo neaprėpiamo dangaus skliauto, jame plaukiančių įvairiausių formų debesėlių. Reginio didingumas užlieja jus neapsakoma ramybe, kurios jau ilgai nepatyrėte. Prabėga kelios neįkainojamos akimirkos - jūsų širdis atranda paguodą gamtos didybėje. Rodos, panyrate į tylos ir rimties gelmę. Jaučiate, kaip atsipalaiduoja įtempti raumenys, kvėpavimas tampa gilesnis ir lygesnis, kūnas, kurį ką tik kaustė stresas, patogiau įsitaiso automobilio sėdynėje.

Tuomet prisimenate, kad sėdite automobilyje, įstrigęs eismo spūstyje. Apsižvalgote aplink ir vėl matote chaosą, bet esate keistai ramus. Lyg būtumėte vienas iš tų paukščių - tarsi nešališkas stebėtojas iš aukštybių, žvelgiantis į chaosą apačioje.

Automobiliai priekyje pajuda. Jūs, kur kas žvalesnis ir guvesnis nei prieš valandėlę, sekate jiems iš paskos. Spūstis pasibaigė, o jūsų gyvenime ką tik prasidėjo kažkas nuostabaus. Atradote pakylėjančią ir viską keičiančią jėgą, kurią teikia žvilgsnis į nepalankią situaciją iš paukščio skrydžio. Pasiryžote ir ateityje naudotis šia galia, jei ištiktų bėda.

Kai pasidarome priklausomi nuo nenuspėjamų pasaulio ar asmeninių įvykių, situacija, kurios negalime kontroliuoti, sukelia bejėgiškumo jausmą. Tuos, kurie leidžiasi įvykių įtraukiami, gali palaužti nelaimę lydintis stresas. Kita vertus, žvilgsnis į nepalankią situaciją iš paukščio skrydžio sustiprina ir padeda ištverti. Visai kaip automobilių spūstis - kad ir kiek nepatogumų keltų, bet ir ji kada nors baigiasi. Buda taip pat sakė: „Niekad nesi kentėjęs, vadinasi, niekad nebuvai palaimintas.“