Etiologinės sakmės

Karvelis buvo gudas, o strazdas lietuvis. Strazdas tankų lizdą sumūrijo, o karvelis retą, ir jis prašo strazdo:

- Padėk tu man lizdą sudaryt tokį kaip tavo. Tai strazdas sako:

- Gerai, padėsiu. Karvelis klausia:

- Ko pirmiausia reikia?

- Pirmiausia, sako, - reikia padėt šakučių....

Dievas sukūrė gyvūnus. Mato, kad jiems kažko trūksta. Tada padarė akis, sušaukė visus ir dalija:

- Dvi akys laputei, dvi ežiukui, dvi pelytei, dvi... ir t. t.

Išdalijo visiems po dvi akis, tik pamiršo atiduoti vėžiui. Pastebėjęs savo klaidą, ištiesė ir vėžiui. Užpykęs vėžys...

Kiškiui labai liūdna buvo, kad jį visi baido, o jo niekas nebijo. Nuėjo jis skųstis dievui:

- Jau geriau būtų, kad aš nieko neregėčiau, - sako jisai, - kas prieš mane daros!

Dievas ir padarė kiškiui taip, kad jis dabar regi tiktai iš šono, o iš priekio, nors kariuomenė eitų, vis tiek...

Kai dievas sukūrė pasaulį ir gyvulius, tai davė visiems vardus. Norėdamas sužinoti, ar visos žuvys žino savo vardus, pradėjo jas klausinėti. Visos žuvys žinojo. Plekšnė girdėjo, kaip dievas jos vardą šaukė, bet tyčia neatsiliepė. Tada dievas dar smarkiau šūktelėjo:

- Plekšne,...

Dar pirmiau velnias užvis geriausius padargus vartojo. Kad niekur nebuvo žinomi dalgiai ir kiti geri įtaisymai, o jis nors vieną turėjo. Vieną kartą per šienapjūtę velnias pjovė šieną su dalgiu, o ponas dievas, kaip dalgio neturėjo, tai jis savo pievose su kaltu pjovė. Ponas dievas,...

Kitą kartą, seniai seniai, šikšnosparnis, varna- lėkštis ir tilvikas, pasisamdę laivą, važiavo į užmarį kokių ten prekių pirkti. Bet šikšnosparnis, neturėdamas savo pinigų, skolinos iš kito.

Kai nuvažiavo į užmarį, tai prisipirko prekių daugybę. Nežinau, kokias prekes...

Kartą dievas su šventu Petru ėjo pasivaikščioti. Beeidami pamatė, kad velnias su boba pešasi. Dievas liepė Petrui perskirti. Petras skyrė, bet negalėjo, nes juodu buvo susikabinę į plaukus ir rovėsi. Petras nuėjo pas dievą ir pasakė, kad negali perskirti. Dievas dar liepė eiti ir...

Kristui keliaujant kartą prireikė persikelti per upę. Jis tuo laiku ėjo vienas be apaštalų. Per upę nebuvo nei liepto, nei tilto. Valties aplinkui irgi nebuvo matyti. Vakaras artinosi, ir Kristus turėjo skubėti. Bestovėdamas pastebėjo plaukiant lyną ir paprašė, kad jį perkeltų per...

Saulė nusileido ant žemės. Visi eina pro šalį ir garbina saulę: vieni poterius kalba, kiti kitaip. Eina pro šalį asilas ir klausia:

- Ko tu čia sėdi?

- Aš noriu eiti toliau, bet niekas neneša.

Asilas sako:

- Sėsk ant manęs.

Saulė sėdo, ir asilas ją neša. Asilui jau pasidarė karšta...

Dievas, sukūręs pasaulį, labai puikiai viską surėdęs: pradėjo žolės žaliuoti, medžiai augti. Bet velniui nepatikęs toks darbas. Užsimanęs pakenkti dievui ir gamtai. Dėl to užsėjęs žemę akmenine sėkla - smulkiais grūdeliais, kurie labai gašiai augo ir plėtės. Per tris...

Kai dievas moteriai davė vaikutį, tai sako:

- Leisk, tegul jis eina kaip kumeliukas ar teliukas.

- Nu, kaip aš, - sako, - tokį mažulį galiu leist. Nors kad vienus metus ant rankų palaikyt.

- Tai, sako, - prašom ir laikyt iki metų. Užtai žmogus iki metų dažnai ir nevaikščioja.

Pradžioj gyvulėliai, kur katras pirmą naktį gulėjo, tokias vilnas ar plaukus įgavo. Ežys ant kalno pasistebėjęs į saulę tekančią žaruotą - užtai ir jo dygliai kaip žarai.

Kartą sumanė saulė tuoktis. O varlės galvoja: „Dabar viena jau visas balas išdžiovina, o kai bus dviejuos, dar vaikai, - tai niekur balelės nerasi!" Ir susitarę nuėjo dievui skųstis, bet jo namie nerado. Kai dievo nerado, tai saulė sužinojusi sako:

- Šviečiau ir šviesiu, šildžiau ir...

Po didžiausio tvano žmonės bijojo, kad ir vėl kada nebūtų tvano, tai susitarė pastatyt labai aukštą bokštą. Jeigu kada bus tvanas, tai sulips tan bokštan ir neprigers. Pradėjo statyt bokštą ir jau pusiau ar aukščiau buvo pastatę. Dievui nepatiko tas jų darbas ir sumaišė jų...

Dievas, sukūręs Žemę, sumanė joje apgyvendinti paukščių. Ir sukūrė visokių paukščių. Tada gandras ir kovas buvo balti, o blezdinga neturėjo raudono pagurklio ir perskeltos uodegos.

Dievas tada sukūrė ir žmogų. Kad jam nebūtų šalta, nutarė duoti ugnies. Nei rojuj, nei danguj...

Žmonės sėjo rugius, o varlė pasakė:

- Tegu sėja, aš juos prarysiu.

- Neprarysi! - pasakė jai dievas ir užrakino snukį.

Tai ir po šiai dienai, kai rugius sėja, varlių snukis užaugęs.

Vieną kartą senovėje viena mergaitė meta audeklą ant tvoros, nes ji dar nežinojo, kas tie mestuvai.

Eina pro šalį senelis ir sako jai:

- Kodėl taip meti audeklą ant tvoros?

- Kad aš nežinau, kaip kitaip, - atsakė mergaitė.

Senelis parodė mergaitei, kaip padaryti mestuvus

ir kaip su...

Ponas dievas, sukūręs žuvį, paleido į vandenį ir sako:

- Būk vikri!

Žuvis atsakė:

- Jei kas mane sugaus, gyvą tekepie.

Dėl to žuvis ir kepama taip ilgai nedvesia.

Seniau ant žemės kalviais tebuvo tik pragaro kipšai. Žmonės galėjo vartoti kūjį ir reples, galėjo šį tą padaryti, bet suvirinti geležį tesugebėjo tik velniai. O šie žmonėms tos paslapties neišdavė. Gudrus žemaitis stojo už gizelį prie velnio kalvio ir mano: akylai stebėsiu...

Gyvatė sako:

- Kai įkąsiu, žmogus numirs. Dievas sako:

- O aš tokią žolę išleisiu.

- O aš tos žolės atkąsiu šaknį.

Dievas padarė be šaknies, kad gyvatė neturėtų ką nukąsti. Tokie geltoni kvietkučiai ant kelio auga. Žolelės kočiukas yra, o tam kočiuky skylelė.

Kai šunį...

Kielė gi ėjo į vestuves - neturėjo uodegos. Sako tilvikui:

- Paskolink gi tu man uodegą - aš einu į vestuves. Ėmė tilvikas ir paskolino.

Sugrįžo ji iš vestuvių.

- Atiduok, - sako, - uodegą.

- O! - sako, - reikėj neskolint!

Ir dabar tilvikas be uodegos, o kielė laksto ir vizdikuoja...

Sunku moterims gimdyt. Tai jos nuėjo pas dievą prašyt, kad palengvintų jų kančias. Dievas pasakė, kad būtų gimdymo kančios per pusę su kaltininku.

Ot, priėjo laikas vienai moteriai gimdyti. Ji serga, o vyras vaikšto kaip niekur nieko. O kitam gale kaimo koks Motiejus vaikšto...

Kai Adomas išėjo iš rojaus, jis neturėjo jokių gyvulių. Tai jam dievas davė visokių gyvulių ir arklį. Dievas kai sukūrė arklį, tai jo kojos buvo suaugusios į krūvą, taip kad jis turėjo šokte šokt kaip supančiotas. Tokį Adomui ir atidavė.

Adomas aria, o arklys šokte šoka. Ir...

Kitą kartą žmonės labai mylėjo šunis. Kiekviena šeimyna laikydavo šunį ir tam šuniui gerai duodavo ėsti dėl to, kad ir šunys buvo geri. Viena boba savo ištikimam šuniui vietoj duonos gabalo metė karštą akmenį tiesiai į snukį. Šuo, apžiojęs akmenį, kaukdamas išbėgo į mišką. Ten...

Mergaitė nuo Marijos pavogė raudoną kamuoliuką siūlų ir žirklutes. Tai Marija pavertė tą mergaitę į kregždę. Ir dabar jos uodegoj žirklutės, o po snapeliu raudonas kamuoliukas - siūlų gumuliukas.

Kai dievas sukūrė pasaulį, visus gyvulius ir žmogų, arkliui pasakė:

- Tu nuo šios dienos turi klausyti šito padaro, - ir parodė į žmogų.

- Tokio mažiuko ir nedrūto? Tai tik aš jo neklausysiu! - atsakė arklys.

Tada dievas liepė arkliui triskart apsisukt. Arklys apsisuko. Dievas...

Linus išgalvojo dievo motina. Kai moterys darbo neturėjo, tai labai pletkus vedžiojo. Dievo motina rado kokius gelsvus grūdelius ir juos pasėjo. Iš tų grūdų išaugo linai. Tada ji išgalvojo juos verpt, aust - ir moterim darbo pramanė. Tada moterys pradėjo dirbt ir nustojo pletkavot.

...

Kitą kartą dievas paėmė molio gabalą, nulipdė žmogų ir įpūtė jam sielą. Tą matė velnias. Jis paėmė molio gabalą ir nulipdė vilką. Nulipdęs norėjo įpūsti jam dvasią. Pučia pro vieną galą, pučia pro kitą galą, bet nieko negali padaryti - kaip negyvas, taip negyvas....

Kartą susiginčijo šuo ir katė, kuris pirmiau mirs. Šuo išgirdo, kad jau katė mirė, ir pradėjo šaukti:

- Jau!Jau!Jau!

Bet jis nelabai ištardavo raidę „j". Ėmė sakyti: „Au, au, au!"

Taip jis ir šiandien tebesako.

Kai velnias piešė povą, tai kalakutas stovėjo iš šalies ir žiūrėjo. Tuomet velnias padavė jam laikyti teptuką. Kalakutas paėmė tą teptuką ir pasidėjo užantyje. Taigi ir dabar jisai tenai matyti.

Kitą kartą kai kurios kurapkos skundėsi dievui, kad taip negražiomis plunksnomis jas apvilko. Pageidavo, kad žvaigždžių šviesa ar bent švento Jono vabalėlio spindėjimu jas papuoštų. Dievas išklausė jų noro. Bet neilgai jos tesidžiaugė savo puošnumu: vienas šauliai iššaudė, o...

Gyveno kitą kartą varginga mergaitė, vardu Lakštutė, kuri buvo visiškai našlaitė, nes neturėjo nei tėvų, nei giminių. Jai teko tarnauti pas žmones, kurie buvo labai nedori ir ją visaip skriaudė. Dievas pasigailėjo tos nelaimingos mergaitės ir pavertė ją lakštingala.

Senų senovėje vaikščiojo dievas su šventu Petru. Vieną kartą jie ėjo pro ganančius bandą piemenis. Piemenys, pamatę iš tolo ateinant praeivius, sumanė juos išgąsdinti. Vienas piemuo apsivilko išverstais kailiniais ir pasislėpė šalia kelio augančiuose krūmuose. Dievas visa tai...

Volungė mainė su putpele arkliais, ir volungė laimėjo. Iš džiaugsmo volungė šeria arkliui ir rėkia:

- Išt ci ci, išt ci ci!

O putpelė, norėdama atsimainyti, šaukia:

- Put, palauk! Put, palauk!

Katė prašė dievą, kad jai leistų žmogų papjauti. Tai dievas jai pasakė:

- Pirma sukalbėk poterius, ir tada pasipjausi žmogų.

Tai ji kalba ir kalba poterius, niekada nepabaigia. Kad pabaigt poterius kalbėt, tai papjaut žmogų. Prie žmogaus glaudžias ir poterius kalba, o kai pabaigs...

Seniau Adomas su Ieva, kai dievas išvarė iš rojaus, traukė akėčias - akėjo žemę. Atėjo dievas aplankyti ir sako:

- Padėk Dieve!

Jie atsakė:

- Dėku, pone dieve!

Dievas pažiūrėjęs ir sako:

- Kam jūs tą bestiją tąsot?

Jie sako:

- Kurgi, dieve? - Mes nematom.

- Ogi va, - sako...

Sesuo išlydėjo į karą brolį, ir brolis žuvo kare. Ji labai pradėjo verkti, raudoti. Tai dievui jos pagailo, ir pavertė gegute. Ir ji dabar kukuoja, raudodama žuvusio brolio.

Sliekas veda žmoną tūkstantkoję. Sliekas eina į piršlius pas tūkstantkoję. Nuėjęs ir klausia:

- Ar tu tikrai už manęs tekėtai? Aš jau, - sako, - namą baigiu statyt.

Tūkstantkojės seserys klausia jos:

- Ar tu tikrai nori tekėti už slieko?

Ji atsakė seserim:

- Tikrai tekėsiu. O...

Erodas valgė vakarienę. Valgė žuvį, ir buvo žuvies visas vienas šonas nuvalgytas. Tiktai užgirdo, kad kažkas dunktelėjo.

- Kas gi čia? - klausia Erodas.

- Kristus iš numirusių atsikėlė, - atsakė kiti.

- Jau kaip šita žuvis nepasidarys gyva, taip ir Kristus neprisikels, - pasakė...

Seniau, kai dar dievas vaikščiodavo po pasaulį, gyveno turtingas ponas, kuris sekmadieniais versdavo savo darbininkus dirbti ūkio darbus. Vieną sekmadienį pas jį atėjo du seneliai - tai buvo dievas ir angelas - ir pasiprašė leisti jiems pernakvoti. Ponas nenorėjo jų priimti, bet kai...