Gyvačių karalius

Matai, čia miškai ir miškai kitąkart buvo. Viena moteris pasakojo. Sako, aš ganiau bandą pas miško sargą. Iš ryto nuginiau, tos karvės priėdė, paskui, sako, pasiginiau ant aikštelės, jos ir sugulė. O pati įsilipau į medį. Ir, sako, pradėjo kažkas žvengti, pradėjo žvengti! Ogi, sako, žiūriu - gyvačių karalius eina. Kad jau ilgas, sako, kaip sija! Tą galvą iškėlęs žvengia, ir karūna ant galvos žiba visokiais lašais, visaip: ir žaliai, ir raudonai. Pats irgi žiba. Šliaužė jis, sako, pagal tą medį pusę valandos. O aš, sako, drebu ir galvoju: „Dabar jau viskas!"

Šliaužė ir nušliaužė. Sako, kai jis nušliaužė, aš pasiėmiau savo karvutes ir bėgau namo.