Išperintas aitvaras
Vienas devyniolikos metų bernas niekur, būdavo, neina. Mama vieną kartą užsispyrusi pradėjo varyti jį pirtin.
- Kas čia su tavim yra, kad tu niekur neini?
Ir užsipuolus išvarė pirtin.
Pamatė, kad jis kažką išsiėmė iš pažasties, suvyniojo, suvyniojo, paskui papūtė ir išėjo. Mama neiškentė, pažiūrėjo, - kiaušinis jau prasikalęs, ir galva kyšo.
Kai parėjo iš pirties, - jis ten ilgai nebuvo, - mama tuoj pradėjo bartis:
- Kokį tu čia velnią peri?
O jis sako:
- Tylėk, tu nežinai, kas čia bus. Bene tu nenori būti turtinga?
Paskui, kai jis išperėjo aitvarą, tai turtas pradėjo iš visų pusių plaukte plaukti: kumeliai stoniose žvengia, galvijai sekasi. Ir liko turtingi.
Senovės žmonės sakydavo, kad seniau daug kas turėjo aitvarus.