Mėnesių pagyros

Kitąsyk trys mėnesiai pradėjo taip kalbėtis. Sausis gyrėsi, kad daugiau už visus gali šaldyti. Sako:

- Aš galiu poną vilkuose sušaldyti. Atsiliepė vasaris:

- Aš tai galiu sušaldyt veršį karvėje, o tu giries, kad poną vilkuose sušaldytum. Dar tu šito prasto žmogaus apdriskusio, kur ana važiuoja į girią, nesušaldysi!

- Naje! - atsiliepė sausis ir pradėjo tą žmogų šaldyt.

Tas žmogus, iššokęs iš rogių, bėgt, rankas muštis; nubėgęs į girią, ėmė medžius kirst; prisikirtęs tuoj pėsčias namo! Šaltis žiūri, kad tas žmogus, priešingai, ima šilt, ir turėjo pamest šaldęs.

Vasaris sako:

- O ką, ar sušaldei?

- Kur tu jį sušaldysi! Kaip ėmė bėgt, man su rankom per snukį mušt, ir turėjau pamest šaldęs!

Tada kovas ir paniekino sausį, išjuokdamas:

- Aš, - gyrėsi kovas, - tai galiu šaldyt, medį iki šerdžiai sušaldau! Tik vargas, kad saulė man dieną neleidžia.