Moteris su nėšiais

Ant mėnesio tai boba stovi išsikėtusi su vandenio nėšiais. Mat kai ponas dievas, sukūręs žmones, ėjo per pasaulį, tai užklydo ir į mėnesį. O ten mat tokie dideli kalnai, kad dievas pavargo ir atsisėdo pasilsėt. Tuo laiku užėjo boba su vandenio nėšiais ir eina pro šalį. Ponas dievas ir prašo:

- Bobutėl, duok atsigert, labai trošku.

O boba kaip boba - ne tik kad nedavė gert, bet pradėjo dar rėkt:

- Kas aš tau - tarnaitė ar kas?! Nešiosiu aš čia visiems vandenį! Gali gert iš šulinio! Paslūgočiai visi šikt išėjo.

Dievas tada tik peržegnojo ir nuėjo, o ta boba kaip stovėjo išsikėtus su nėšiais, tai taip ir atliko.

Užtat ji stovi ir dabar ir stovės lig teismo dienos.